Argentėna - Wikipedia

Argentėna - Wikipedia
Pereiti prie turinio
Straipsnis ėš Vikipedėjės, encikluopedėjės žemaitėškā.
República Argentina
Argentėnas vieleva
Argentėnas gerbs
Valstībėnis gimnos
Argentėnas gimnos
Valstībėnė kalba
ispanu
Suostėnė
Buenas Airēs
Dėdliausis miests
Buenas Airēs
Valstībės vaduovā
Chaviers Milejos
Prėzidėnts
Viktorėjė Vijaruel
Viceprezidėntė
Pluots
- Ėš vėsa
- % ondėns
2 766 890 km² (
1,1%
Gīventuoju
2006
lėipa
(progn.)
Tonkoms
39 921 833 (
31
14,43 žm./km² (
163
BVP
- Ėš vėsa
- BVP gīvėntuojou
2005
(progn.)
542,80 mlrd.
20
13 700
48
Valiota
Argentėnas pesos
Čiesa zuona
Vasaras čiesos
UTC -3
netaikuoma
Naprīgolnoms
Paskelbta
Pripažėnta
nuo
Ispanėjės
1810
m.
gegožės 25
1816
m.
lėipas 9
Interneta kuods
.ar
Šalėis tel. kuods
54
Argentėna
, oficēlē vadėnama
Argentėnas Respoblėka
ispanėškā
República Argentina
), īr ontra vagol dėdoma valstībė
Pėitū Amerėkuo
ėr aštonta vagol dėdoma cielam svietė. Ana ėšsėdėstiosė terp
Andu kalnū
ėr Pėitū
Atlanta ondėnīna
īr. Suostėnė īr
Buenas Airēs
Argentėna tor robežio so
Brazilėjė
Paragvajom
Bolivėjė
Čilė
ėr
Urugvajom
. Ožėm 2 791 810 km² pluota. Tēpuogė Argentėna pretendouna i
Malvėnu salas
Pėitū Džuordžėje
ėr
Pėitū Sandvėčė salas
, bė šėta da i 969 464 km² ožėmontė
Antarktėdas
šmuota –
Argentėnas Antarktėda
Istuorėjė
taisītė
taisītė straipsnė wiki teksta
Argentėnas istuorėjė skėrstuoma i trės glabnas dalis: ligėkolumbėni čiesa, XVI o. prasėdiejosi kuolonėjėni čiesa ė nu XIX o. pradiuos prasėdiejosi valnas Argentėnas valstībės čiesa.
Prīšėstuorė ėr Ėnku ėmperėjė
taisītė
taisītė straipsnė wiki teksta
Šiuo čiesu Argentėnā prigolontės terituorėjės lėgė ispanu kuolonizacėjės bova palīgėntė mizernā apgīvendėntas. Mėslėnama, ka pėrmė žmuonis čė pasėruodė aple 10 tūkst. metu pr. Kr., ale nie tėkslē nustatīta, a apgīvendėnėms vīka par
Šiaurės Amerėka
, a par
Polinezėjė
, kap teig kai katrėi tīrėnietuojē.
Pampuo gīvenosės gėntīs –
kverandžē
teuelčā
- ligė ispanu pasėruodīma bova klajuoklėškas ėr netoriejė juokės pažongesnės teknoluogėjės, tuo čieso šiaurės vakarūs gīvenosės gėntīs nu onkstīvūjū vėdoromžiu ožsėjiemėniejė
gīvuolėninkīstė
ėr ožvi
arkitektūras
srėtie bova nuognē pažangosės.
XIII
XIV
o.
Ėnkā
stėprē pasėstūmiejė i pėitus ėr aple
1450
m. apiemė dėdli Argentėnas šiaurės rītū šmuota. Daugoms šėta regijuona gėntiū pariemė
kečioju ruokonda
ėr
inku
teknuologėjė.
Gvaranē
ėr so anās sosėjė čirigvanē, Mbya ėr
Chané
gīvena da tuolielau i rītus Gran Čiake ėr Tarpopie.
Ispanėjės kuoluonėjė
taisītė
taisītė straipsnė wiki teksta
Pėrmakart regijuona europėitē prigava
Amerėga Vespočė
keliuonės čieso
1502
m. Ispanu jūrėninks
Chuans Diasos de Solis
dabartėnė Argentėna aplonkė
1516
m.
Dabartėnės Argentėnas terituorėjė
XVI o.
ispanā kuolonėzava dvėm krīptėm: ėš
Peru
ožiemė šiaurės vakarū dali, ėr ėš kėtuos posės nu
Atlanta
, bova koriamas ispanu kuolonėjės La Platuos baseinė, tēpuogė ėr
Buenas Airės
, kor
1580
m. ispanā ėlgam isėtvirtėna, po tuo kuo pėrmuosės kuoluonėjės korėms
1536
m. diel pampas indienu pasėprėišėnėma sožloga. Ispanā teuorėškā tēpuogė pretendava ėr i tuoliaus i pėitus esontės terituorėjės, no
kuoluonēlėzma
čieso anū vėitu neožėmė.
Argentėnas pavadėnėms kėla ėš
luotīnėška
cėdabra
pavadėnėma –
argentum
. Pėrmė̄jė euruopėitē, vaduovaunamė
Chuana Diaso de Solisa
, prigava
La Plata
. Čė anėi pas vėitėnius žmuonis rada tropotoka
cėdabra
ėr išgėrda legenda aple Cėdabra šali. Diel šėtuo Paranuos estoarėjė pavadėnta
Río de La Plata
(„Cėdabra opė“), a šalės igėjė Argentėnas varda. Pėrma karta Argentėnas vards rašītėniūs šaltėniūs mėnavuojams
1612
m. raštūs pas
Rucha Diasa de Gusmana
Adminėstracėškā dabartėnė Argentėna ėš pradiū bova
Peru vicekaralīstės
dalės, no 1776 m. pėitrītiūs bova atskėrta La Platas vicekaralīstė. Anos suostėnė palėka
Buenas Airės
. Miests tēpuogė gava teisiu savaronkėškā vīkdėtė
prekība
. Diel šėta miests nuognē soklėstėjė ėr palėka regijuona cėntro.
1806
ėr
1807
m. konflėkta so
Ispanėjė
čiesu onglā do karto miegėna ožėmtė Buenas Airės, no diel vėitėniu gīventuoju pasėprėišėnema tuo padarītė anėm napavīka.
Nacionalėnės valstībės būdavuojėms
taisītė
taisītė straipsnė wiki teksta
Argentėnas naciuonalėnis dėdvīris –
Chosė de San Martins
Padedams
Prancūzėjės revoliucėjės
ėr siekmėnga
JAV valnoma vainuos
Luotīnu Amerėkuo plėta liberalės idiejės.
1810
m.
gegožė 25
d. Buenas Airiesė paskelbts valnoms toriejė tėk vėitėni puoveiki; dėdlė dalės La Platuos terituorėju sėikė sava kelė.
1811
m. atsėskīrė Paragvajos.
Karėnės
Chosė de San Martėna
ėr
Sėmuona Bolivara
pargalies
1814
1817
metās pakaitė situacėjė ėr vėsa Argentėna terėtuorėjė bova ėšvadouta ėr valna.
1816
m.
bėrželė 9
d. Tokomana miestė paskelbts cieluos Argentėnas valnoms.
Po šėtu keleta metu vīka vėdėnē kuonflėktā, katrū čiesu atsėskīrė
Buolivėjė
1825
m.) ėr
Urugvajos
1828
m.). Tou patio čieso isėžėibė kuonflėkts terp unitaru, katrėi sėik Buenas Airiem besiramontės cėntralėzoutas valstībės, ėr federalėstu, katrėi sėik atskėrū provincėju valnoma.
1827
1852
m. provincėjės bova valnas vėina no kėtous, no Buenas Airės diel sava prekībinės galės prigava
hegemuonėjė
Pu ėšsėvadavėma kuovū nu
1829
m. lėgė
1852
m. sekė konservatīvos ėr federalėstinis kontrsājūdis, vaduovaunams Chuana Manuelė de Rosas. Ans iemės
dėktatūras
ė šalėna sava prėišėninkus. No generuols
Chusto Chosė de Urkiza
sokielė parversma ėr so
karioumenė
ožėmė suostėnė. Šalės bova sovėinīta ė prezidėnto patapa
Bartolomė Mitrė
, a vieliau
Domingo Faustino Sarmiento
1865-1870 m. Argentėna, Brazilėjė ėr Urugvajos dalīvava
Trėgoba aljansa vainuo
prīš Paragvajo, ė anou laimiejė. Tuolesnio čieso generuols
Chulijo Archentino Roka
organėzava "Dīkomuos ožkariavėma", ė pėlnā pajongė vėsa pampa ėr dali
Pataguonėjės
. 1880 m. Buenos Airės oficēlē palėka šalėis suostėnė.
Kuonservatīvė oligarkėnė demokratėjė
taisītė
taisītė straipsnė wiki teksta
Julio A. Roca
1880
1929
m. Argentėnuo vīka akuonomėnis pakėlėms ė dėdiejė imigracėjė, daugiausē ėš
Euruopas
. Imigracėjė paskatėna prėzidėnts
Nikols Avažaneda
, katros sopaprastėna raikalavėmus gīvenėma leidėmou gautė. Akuonuomėkā bova būdėngs žalevū ekspuorts ėr pramuonėniu prekiu imports. Akuonomėnė pakėlėma čiesos bėngies so
svieta akuonomėnė krėzė
Rokuos vīriausībė ėr paskesnės vīriausībės bova olėgarkėška puobūdė, stėprē itakaunamas dėdliūjū žemvaldiū. Dėdiuojė dalės žmuoniū netoriejė puolitėniu teisiu. Tėk prigolontīs aukštoumėnē galiejė balsoutė. Diel tuokiū dalīku kėla liaudėis kostiejėms
Unión Cívica
(Pėlėitiu sājonga). Ana rangė sokėlėmus, mėtėngus ėr gava tropoti noulaidū. Argentėnuo plėta socēlėzma idiejės, kūrės darbėninku pruofsājongas ėr galiausē prėzidėnts
Rokė Saensos Penja
bova privėrsts ivestė vėsoutėni balsavėma.
Demuokratėjė
taisītė
taisītė straipsnė wiki teksta
1916
m. Radėkalu partėjė pakaitė esama vīriausībė, vaduovaunama
Ipolits Irigojena
. Ta pergalė ivīka diel
1912
m. prigautas rinkėmu refuormas.
Irigojens ėr pu anuo prėzidėntavės
Marsels de Alvears
(1924-28 m.) miegėna vīkdītė nacionalėnės sontarvės puolitėka. Pruofesėnės sājongas bova itrauktas i derības, tēpuogė ėr so stodėntu kostiejėmo, katros
1918
m.
Kuorduobo
raikalava universitėtu refuormas. Nepaisont šėta, kėla krovėnė darbėninku maištā Buenas Airies (1919 m.) ėr Pataguonėjuo (1921-22 m.).
1928
m. Irigojens perrinkts prėzidėnto. Ale diel akuonomėnės krėzės konservatorē viel palėka puopolēros ė jiemės organėzoutė sokėlėma.
Svieta akuonomėnė krėzė
taisītė
taisītė straipsnė wiki teksta
1930
m. Irigojens bova nuversts karėnė poča čiesu. Konservatīvos generuols
Chosė Feliksos Uriburu
stangies atstatītė senaja tvarka, ale demuokratėnė sėstema ėšlėka.
1932
m. rėnkimus laimiejė
Agustins Chust
Svieta prekības žlogėms paskatėna
indostrēlizacėjė
, katra toriejė pakaistė impuorta ėr sostėprėntė akuonomėni Argentėnas valnoma. Tou čieso auga itampa terp dešėniūju, fašėstėniu ė kairiūju, radėkaliūju partėju. Argentėnas puolitėkā tou čieso būdėngas dešėniuosės ė karėnės vīriausībės. Miegėnėmā stėprėntė demuokratėjė nemačėjė ė liuob bėngtėis karėniu jiegū isėkėšėmo.
Ontra svieta vaina
taisītė
taisītė straipsnė wiki teksta
Ramona Kastižo
1943
m. nuvertė pučėstā ėr lėgė
1946
m. valdė karėškē.
Ontruo svieta vainuo
Argentėna oficēlē toriejės neutralėtėta, ale sėmpatėzava
Ašėis valstībėms
, a vainuos pabėnguo palaikė sājongėninkus. Tou čieso jaunam karėninkou
Chuanou Peronou
pavīka prasėbraut lėgė valdiuos: anam karėškē patėkiejė Darba mėnisterėjė ėr diel sava platiū noulādu pruofesėniems sājongoms ans veikē patapa darbėninku klasės dėdvīrio. Kumet
1945
m. prīš karėškius sosėskvarmava demuokratėnė opozėcėjė, karėškē pamiegėna atkortė socēlėne santarvė, a Perona atlaida ėr sojiemė. Ale diel navalduomas padietėis Perons bova palaists ėr bova soorganėzoutė rėnkėmā.
Peronizmos
taisītė
taisītė straipsnė wiki teksta
Chuans Perons
laimėjė
1946
m. rėnkėmos mizerna persvara, no so sava žmuona
Eva Perón
(da vadėnta
Evita
, m. 1952) duomėnava Argentėnas puolitėniam gīvenėmė ligė
1955
m. Dalės peronistėnės puolitėkas bova svarbiū pramuonės šakū nacionalėzavėms ėr impuorta pakaitėma vėitėnė gamība muodelė vīstīms. 1949 m. Perons igīvendėna konstėtucėjės pakaitima, katras anam laida ontra prėzidėnta kadencėje.
Perona valdīma čiesa galėma apibūdėnt kap demuokratėjės ėr diktatūras hibrida: kėtos partėjės bova laidžamas ėr vīka valni rėnkimā, no žėniasklāda ėr pruofesėnės sōjongas bova kontrolioujamas Perona ėr anoo partėjės aparata. Pritele kolts ėr nacionalėstėnė propaganda bova Perona valdīma pagrėndinē ramstē. Perona valdīma laiko, īpat par pėrmōja kadencėjė Argentėnas akuonomėka soklestėjė ėr bova pasėikts gerbūvė līgis, katro nėikad vieliau pasėikt napavīka. Ėš tuo čiesa kėlės Perona pasakėms, kuo ėš tuo, ko vėina argentėnėitiu šėima ėšmeta i šiokšlīna, galietu pragīvent penkiuos europėitiu šėimos.
Konservatorē stebiejė Perona veikla so nepasitėkiejimu ėr ontrousės anuo kadencėjės čiesu nusprendė sorangt parversma. Sosėformava platos konservatoriu-liberalu opozėcinis jodiejėms, katros riemės, vėsū pėrma, senaja dvarėnėnku olėgarkėja, no palaikuoms dalėnā profesėniū sājongu ėr vieliau net katalėku bažninčės. Akuonomėnės biedas liemė, ko šėts jodiejėms bova palaikuoms ėr dalies vėdorėnė slouksnė, no darbėninku klasė lėka ėštėkėma Peronou.
Pučos ėr nastabėloma čiesos
taisītė
taisītė straipsnė wiki teksta
1955 m. Perona valdīma nutrauk Eduardo Lonardi vadovaunams karėnis pučos, katra čieso žova aple 4000 žmuoniū. Ėr nat puo pašalėnėma nu valdiuos Perons terp preitėliu ėšlėka popoliaros ėr turiejė itaka gīvendams tremtī.
Tolėmesnēs metās ėšrīškėjo konflėkts terp puolėtiniu interėsu gropiu: nacionalpuopolėstā nuorėjė tik troputi reformoutė peronistėnė akuonomėkas puolitėka ė tuoliau remtėis indostrėjalėzavėmo. Liberalā, daugiausė riamėmi dvarėninku ėr boržuazėjės, siek' atsisakīt nerantabėliū pramuonės šakū ėr pareit pri valnuosės prekības.
Lonardi da 1955 m. pakaitė Pedro Aramburu, katros viel iteisėna 1853 m. Kuonstėtucėjė. 1956 m. rėnkimos daugoma laimėjė Ricardo Balbín (Radėkalu partėjė); 25% biuletieniu bova toštė, katrū nežīmiet ragėna oždrausta peronistu partėjė. Naujā ėšrinkts parlaments patvėrtina 1853 m. Kuonstėtucėjės grōžinėma. 1958 m. vasarė m. rėnkėmos ėšluošė vīstīmuos puolitėkas šalėninks Arturo Frondizi ėš UCRI (
Unión Cívica Radical Intransigente
).
Frondizi vīriausībė
1962
m. nuvertė karėškē, katrėi anā prėkiša sėmpatėjės peronistam. Vėituo Frondizi, katros bova internouts Martín García saluo, paskėrts senata pėrmininks José María Guido. Sekontius rėnkėmus 1963 m. lėipa, katros peronistam ėr komunėstam bova oždrausta dalīvautė, laimiejė Arturo H. Illia ėš UCPR (
Unión Cívica Radical del Pueblo
), katros skelbies nesons peronists, no atstuovava nacionalpuopolėstam ė miegėna grīžtė pri peronistėnės puolitėkas.
Peronistu siekmie regijuonėniūs rėnkimūs ėr papėldomūs rėnkėmūs 1965 m., tēpuogė darbėninku neramomā sokeltė bluoguos akuonomėnės padietėis, sokielė nauja puča
1966
m.
bėrželė 27
d., katram vadouvava generuols Juan Carlos Onganía. Ans ivedė dėktatūra, katruo vadovautė toriejė „ekspertā“. Bova palaists parlaments ėr oždraustas puolitėnės partėjės. Onganijės vīriausībė sėik akuonomėkas vīstėma ėr
industrēlizacėjės
Tās patēs metās kėla neramomā
Kuorduobo
ėr
Rosarėjėm
diel katrū Onganėjė prarada prezidėnta puosta. Pradėjė kortės vėsuokės teruorėstinės gropoutės, radėkalu organėzacėjės.
Galiausē karėškē notarė sogražėnt demokratėjė.
1973
m. kuova rėnkėmos laimiejė peronistā, katrū atstuovs Héctor José Cámpora laimiejė ėr sava puostu parlaida Chuanū Peruonū. Ans grižės ėš tremtės pradiejė vīkdīt kėita dešinėjė puolėtėka, parsekiuojė vėsos kuomonėstus ėr suocėalėstus no akuonomėniu biedū naišsprendė. 1974 m. Peruons pasėmėrė ėr po anuo smertės anuo žmuona Isabel Perón patapa Argentėnas vaduove. Prasėdėjė teruorėzms,
Alianza Anticomunista Argentina
pradėjė kuomonėstu žodīmos.
Karėnė diktatūra ė valstībėnis teruors
taisītė
taisītė straipsnė wiki teksta
1976
m. kuova mien. karėškē, vaduovaujamė
Chorchės Rafaelė Videlas
viel periem valdė i sava ronkas, remiamė liberalu gropės, katra akuonuomėnės krėzės akivaizduo matė sava isitvėrtėnėma galėmībės. Vadėnamasis „nacionalėnės reorganizacėjės pruocesos“ toriejė „lėguota“ apėbūdėnama Argentėnas vėsuomenė grōžintė pri konservativiū idealu ė galotėnā sonaikintė kairiuosės partizanėnės grupoutės. Valdžė pradiejė „Nešvarė vaina“ (
Guerra Sucia
), katruo čiesa bova „pradongėnamė be žėniuos“ komunėstu veikiejē, peruonistā ė kėtė valdžē nepalankūs asmenīs. Daugoms oponėntū ikalinta dabuoklies, nuteista mėrtė. Ėš vėsa vainėnės diktatūras laikuotarpio „pradunginta“ aplė 30 000 žmuoniū. Nepaisont tuo, ta diktatūra neoficēlē bova remiama
JAV
, katra bėjuojė komunėstu ītakas Luotīnū Amerikuo.
1981
m. prezidėnto
de facto
palėka generuols
Leopolds Galtjeris
. Anuo nuruodīmo šalėis vainuos pajiegas isiveržė i
Malvėnu salas
, valduomas brėtu, ė paskelbė anas Argentėnas terituorėjė.
Jongtėnė Karalīstė
zars jiemės atsakuomūjū vēksmū, tuom pradiedama 2 mienėsius trukosė
Malvėnu vaina
. Nepaisont tuo, ka Folklanda salas baisē nutuolosės nu Jongtėnes Karalīstės, brėtā imeiga pasėnauduodamė dėdesnė vainuos patīrėmo ė gėnkloutė iveiktė argenėnėitius. Vainas čieso žova 655 Argentėnos karē. Pu nesiekmies vainuo Galtjeris bova pašalints ėš puosta, vuo šalėis vaduovo palėka
Reinalds Bignuonė
. Diel dėdelė vėsuomenes spaudėma uns bova priversts paskelbtė liousus rinkėmus, tuom ožbėngdams vainėnė diktatūra.
Demuokratėjės sogrīžėms
taisītė
taisītė straipsnė wiki teksta
1983
m.
spalė 30
d. prėzidėnta rėnkėmus laimiejė Rauls Alfuonsins. Šalės sogrīža pri kuonstėtucėnė valdīma. Netrukos bova isteigta kuomisėjė karėnės chuntas nuoikaltėmam tėrtė, vadovaunama rašītuoja Ernesto Sábado. Kuomisėjė ėštīrė daug vainuos nusėkaltėmu, no daugoms chuntas vadū rėmtū bausmiū ėšvengė. Šalės toriejė rėmtū akuonomėniu ėškadu.
1989
m. prezidenta rėnkimous laimiejė peronists Karlosas Menems. Ans jemės radėkaliū akuonomėniu refuormu. Pradieta privatėzacėjė,
Argentėnas pesos
sosėits so
JAV duoleriu
, padėdė ožsėinė investicėjės, somažiejė infliacėjė. Anam pavīka atnaujėnt dipluomatėnius santīkius so
Jongtėnė Karalīstė
. Tatā laida Menemū laimietė sekontius prėzidėnta rinkėmus. No bedarbīstės panaikintė napavīka. Īpatėngā soklėstiejė teruorėzmos (teruora ėšpoulē prīš žīdus),
korupcėjė
, radėkalėzmos.
Da vėina akuonomėnė krėzė
taisītė
taisītė straipsnė wiki teksta
1999
m. i valdė atiejos Fernandū de la Rua šali jau sliegė akuonomėnės biedas. Pakilos duolerė korsou padėdiejė
inflēcėjė
, prasėdiejosės akuonomėnės krėzės kėtuosė šalīsė, ožrobežė skuolas. Galiausē
2001
m. prasėdiejė masėnis indėliu atsijiemėms ėš banku, kapėtala nutekiejėms. Vīriausībė, sėikdama sostabdītė banku krėzė, paskelbė
corralito
pruograma, katra sokielė da dėdesni visoumenės napasitenkėnima. Prasdėjė masėnės demonstracėjės ėr riaušės. Finansu ministrs Domingo Cavallo atsėstatītdėns. Neėlgā trokos atsėstatīdėna viceprėzidėnts ėr kėtė aukštė paraigūnā, o galiausē ėr pats prėzidėnts de la Rua. Krėzė apiemė ėr Senata. Laikėnė̄jė prėzidėntā kaitė vėins kėta kuožnas kelės dėinas. Tėk
2002
m.
sausė 2
d. paskėrts laikėnasis prėzidėnts, peronists
Eduards Dualdė
sogrōžėna Argentėnuo stabiluma.
Atsėgavėms ė apėntās aukšta inflēcėjė
taisītė
taisītė straipsnė wiki teksta
Dualdė ėr ano admėnėstracėjė sogebiejė sostabdītė krėzė taikīdamė kuonservatīvės, ale efektīvės akuonomėnės prėimuonės. Somažėnts nadarbs, inflēcėjė, ožrobežė skuolas. Stabilizavos padieti, bova paskelbtė naujė prėzidėnta rėnkimā, katros so dėdlė parsvara laimiejė
Nestors Kiršneris
. Anam valdont šalėis akuonomėka pradiejė kėltė. Panaikėntas ožrobežė skuolas. Pageriejė Argentėnas santīkē so
Venesoela
Brazilėjė
. Nestors valdė ligė 2007 m., paskiau valdīma parėmė anuo patė
Kristėna Fernandes de Kiršner
, ėšrinkta rinkėmūsė. Prezidėntės puostė ana bova dvė kadencėjė.
2017 m. šalie ėšauga inflēcėjė. Prigavosė daugiau kāp 25 % ana tuliau auga, a 2023 m. prigava 100 %. 2023 m. pabėnguo prezidėnto ešrėnkts radėkalos
libertars
Chaviers Milėjos
Puolitėnė sėstema
taisītė
taisītė straipsnė wiki teksta
Vagol
1853
m. kuonstėtucėjė, reformouta
1994
m. Argentėna īr federacėnė prėzidėntinė demuokratėnė respoblėka. Šalėis ėr vīriausībės vaduovs –
prėzidėnts
. Valdē soskėrstīta i
vīkduomaja
, istatīmu laidamaja ėr teismėnė.
Vīkduomaja valdē atstovaun prėzidėnts ėr anuo kabinets. Prėzidėnts ėr viceprėzidėnts rankami tėisiogē kas 4 metos ėr gal ėit paraigas 2 kadencėjės ėš ėilės. Ministru kabineta skvarmoun prėzidėnts.
Istatīmu laidamajė valdė sodara vīriausībė ė parlaments: dvėju rūmu Argentėnas Naciuonalėnis Kuongrėsos (
Congreso de la Nación
), sodarīts ėš 72 Argentėnas Senata (
Senado
) nariū, ėr Deputatu Rūmu (
Cámara de Diputados
), sodarītu ėš 257 deputatu. Senatuoriu kadencėjė – 6 metā. Deputatu Rūmu narē renkamė tėisiuogē 4 metu kadencėjē pruoporcėnė sėstema, posė anū – Žemotėniu Rūmu narē – renkamė kuožnus do meto. Tretė dalės partėju siūluomu kandėdatu tor būtė muotrėškas.
Teisinė valdė valna nū istatīmu leidamuosės ė vīkdomuosės. Argentėnas Aukštiausė̄ji Teisma sodara 9 narē, siūlomė Senata ė tvėrtinamė prėzidėnta. Kėtė teisiejē tvėrtinamė Valstībės Magėstru Tarības.
Argentėna prigol
Mercosur
– terptautėniam bluokou, katros privaizė katras nekatras teisėnės funkcėjės.
Partėnė sėstema - daugēpartinė. Vīraujontės partėjės: cėntra kairiuojė peronistu, cėntra
Unión Cívica Radical
, dešėniuosės partėjės.
Akuonuomėka
taisītė
taisītė straipsnė wiki teksta
Saltas provincėjė
Hėltuona vėišbotis, Opės danguorāžē. Buenuos Aires
Kruovėninis laivs šalėp
Rosarėjės
Vėktuorėjės
tėlpta
Karalėinė ė prėncesės, 2004 m. Naciuonalėnės Imėgrantu pestėvalis
Uoberou
Argentėna dėdliausē naudas tor ėš gamtėniū resorsū, gerā ėįsėmuokslėnoses vėsoumenė, i ekspuorta orientouta žemės ūkė ėr ivairės pramounės. Valstībie ėstuorieškā sosėpuormava platė vėdorėniuojė klasė, kas nier būdinga Luotīnū Amerėkas valstībiem.
XXI omžiaus pradiuo valstībe toriejė biedū so infliacėjė, ožsėine skuola (nū
1970
metū Argentėnā jiemė kauptėis ožsėine skuola.), kapėtala notekiejėmo ė biodžeta defecėto.
1991
m.
Argentėnas pesos
bova sosėits so
JAV duolerio
ė bova aprėbouts pėnėgėnės bazės augėms.
Valdė pradiejė prekības lėberalėzacėjė, deregolecėjė ė prėvatėzacėjė. Infliacėjės ruodėklės nokrėta ė BVP pradiėjė augtė, bat par grētās repuormas
2001
metās atvedė pri akuonuomėkas krėzės.
2000
metās akuonuomėkas augėms bova nėigems ė sodarė -0,8 pruoc. Īpatingās akuonuomėka krėta
2001
metās, valstībe lēda daug uoblėgacėjū, žmuonis jiemė masėškā atsijėminietė indelios ėš bankū, somažiejė vartuojėms ė investėcėjės.
2002
metū sausė mienesie bova atsėsakīta
Argentėnas pesa
sosėijėma so
JAV duolerio
, vasarė mienesie nokrėta pesa korsos. 2002 metās realos BVP nokrėta -10,9 pruoc., bat metū ontruojė posie akuonuomėka stabėlėzavas.
2003
2004
metās ana pakėla pū 8 pruoc., somažiejė ėnfliacėjė ė badarbīstė.
2005
metās akuonuomėnė sėtoacėjė pageriejė, bat ėšlėka badarbīstė ė skords. Napaisont ton, Argentėna īr geriausē ėšsėvīstiosė Luotīnū Amerėkas valstībė. Ana tor pati dėdliausė BVP tėnkontė vėinam žmuogou., ėšsėlavėnėma ruodėklė, gera telekuomonėkacėjū sėstema.
Argentėna platē prekiaun so ožsėine valstībiem, daugiause ekspuortoun maista pruodoktū (jautėina, aliejos, arbeta, vaisē, grūdā, vīns), degalū, energėjės, ėrengėmū. Glabniausė ekspuorta partnerē īr
Brazilėjė
15,8 pruoc.,
JAV
10,7 pruoc.,
Čilė
10,3 pruoc.,
Kėnėjė
8,2pruoc. (2005 m.). Glabniausė impuorta partnerē īr
Brazilėjė
35,6 pruoc.,
JAV
16,6 pruoc.,
Kėnėjė
15,4 pruoc.,
Vuokītėjė
5,2 pruoc. (2005 m.).
Terptautėnē santīkē
taisītė
taisītė straipsnė wiki teksta
Brazilėjės, Urugvajaus ėr Argentėnas prezidėntā
Mercosur
20-metė minavuojėmė.
Ožrobežė puolitėkas šefs šalie īr Ožrobežė, terptautėnės prekības ė koltu ministros. Ans atskaitlėngs Argentėnas prezidėntou. Prigol tuokiuom terptautėnėm organėzacėjuom:
G15
G20
, bova steigiamuojė
JTO
Svieta banka gropės
SVieta prekības organizacėjės
ėr
Amerėkas šaliū organizacėjės
narie.
Argentėna aktīvē dalīvaun terptautinėsė taikuos palaikīma misijėsė. Ana īr vėinintelė
Luotīnu Amerėkas
šalės,
1991
m. so
JTO
mandatu dalīvavosė
Persu ilonkas vainuo
Haitė
operacėjuo. Argentėna tēpuogė dalīvaun ivairiuosė kėtuosė taikuos palaikėma misėjuosė.
2006
m. Argentėna pabriežė
Mercosur
kāp prioritetėne atsvara
JAV
Karioumenė
taisītė
taisītė straipsnė wiki teksta
Argentėnas karėnės magīngoms sosīded ėš Argentėnas armėjės, Argentėnas respoblėkas karėne laivīna ė Argentėnas uora magīngomo. Tarnavėms karioumenie īr liouso nuoro nū 18 metū, rezervėsto magīngoma sodara 18-49 metū žmuonis. Vainuos čiesė galėm būto muobėlėzuotė 7 mln. kariū. Metėnis karėnis biodžets 4,3 mlrd. JAV duoleriu.
Adminėstracėnis soskėrstīms
taisītė
taisītė straipsnė wiki teksta
Argentėna provincėjės
Glabns straipsnis:
Argentėnas provincėjės
Argentėna soskėrstīta ī 23 provincėjes (
provincia
) ė vėina autonuomėni miesta* (truopnē vadėnama
capital federal
).
Ciudad Autónoma de Buenos Aires
Buenos Aires
Catamarca
Chaco
Chubut
Córdoba
Corrientes
Entre Ríos
Formosa
Jujuy
La Pampa
La Rioja
Mendoza
Misiones
Neuquén
Río Negro
Salta
San Juan
San Luis
Santa Cruz
Santa Fie
Santiago del Estero
Tierra del Fuego
Tucumán
Buenos Airės
īr Argentėnas suostėnė nū pat valsībės sosėkūrėma, no valdont prėzidentou
Rauliū Alfonsėnū
, bova planoujama suostėne parkeltė i Rio Negra provincėjės centra –
Viedma
. No diel hiperinflecėjės
1989
m. pruojekts žluga ė bova pamiršts.
Geuograpėjė
taisītė
taisītė straipsnė wiki teksta
Argentėna īr Pėitū Amerėkas šalės, ėšsėdiestiosė žemīna pėitūs, terp
Andu kalnū
vakarūsė ė
Atlanta ondėnīna
rītūs. Šiaurie robežiounas so
Buolivėjė
Paragvajom
, šiaurės rītous – so
Urugvajom
Brazilėjė
, a vėsos vakarėnis robežios ein so
Čilė
. Argentėna īr ontra vagol dīdi Pėitū Amerėkas šalės ėr aštonta vagol dėdoma svietė (2 791 800 km²). Argentėna pretendaun i
Antarktėdas
sektoriu (
Argentėnas Antarktėda
) ė
JK
okupoutas
Malvėnu salas
ė da krūva salū, so katruom anuos pluots būtom 3 761 274 km².
Gomtėnē regijuonā
taisītė
taisītė straipsnė wiki teksta
Argentėnuo ėšskėramė keli gomtėnē regijuonā:
Šiaurės vakarū Argentėna
Pampu kalnagūbrē
Kujo
Pampā
Gran Čiaks
Mesopuotamėjė (Terpopis)
Pataguonėjė
Argentėnas Antarktėda
Koltūra
taisītė
taisītė straipsnė wiki teksta
Argentėnas koltūra īr euruopėitėškas ė Luotīnu Amerėkas koltūru mėšėnīs.
Buenas Airēs
priskaituoms kāp labiausē euruopėitėškos miests Pėitū Amerėkuo. I miesta vės atvīkst mėgrantu ėš Euruopas.
Argentėna tor baguota literatūras istuorėjė. Žīmė rašītuojē -
Chorchė Luisos Borchesos
Chulijo Kortasars
Adolfs Biojos Kasaresos
ėr
Ernests Sabats
Argentėna ėšgarsiejė svietou paduovėnoudama nauja mozėka ė šuoki –
tango
. Vėins populēriausiu tango kompozėtuoriu - naujė tango steigies
Astors Pijacola
Futbuols
īr populēriausis spuorts
šalie
vīrėškiu rėnktėnė
trės kartus palėka
svieta čempijuonė
ė olimpėnė auksa medalėninkė. Žīmė futbuolėninkā -
Alfreds Di Stefans
Diegs Maradona
Gabrieliuos Batistuts
Lionelis Mesis
Anchelis di Marėjė
Diegs Simeonė
Gonsals Iguains
ė kėtė. Kėts populēros spuorts šalie, katrou tonkē luoš vėitėnē gīventuojē, -
krepšėnis
Argentėnas vīrėškiu rėnktėnė
patenk i svieta magtīngiausiu dešėmtoka, vuo istuorėjuo aukštiausis FIBA reitings - trets.
Argentėnas jiedie duomėnou makaruonā, dešras ė desertā, atkeliavė ėš Euruopas. Ale īr tėk Argentėnā karaktuorėngu jiediu - emapanadas (mažė prikėmštė pīragielē), lokro (kokorūzu, popieliu, miesas, cėbolė ė arbūza mėšėnīs), humita,
matė
. Argentėnuo sojiedama dėdlē daug miesuos - rauduonas miesas sovartuojėms dėdliausis cielamė svietė.
Ėš anuos tonkē gamėnams
asado
- argentėnėitėšks barbekiu.
Desertā: fakturas (
vienėitėškės
pīragielē), tuortā, sausainē alfachorės ė blīnielē. Argentėnėitėšks vīns skaituoms prestėžėnio terp vīna miegieju, anou tonkē ger jiesdamė Argentėnas gīventuojē.
Cėtavėma soklīdėmsː Trūksta uždaromojo

žymei

Argentėna īr sekulērė šalės, konstitucėjė garantou
vieras liousoma
. Vėsoumenie magtīngoma ėšlaikiosė īr Ruomas katalėku bažninčė, bo anū šalie priskaitlioujama 62,9%. Pruotestantās savė skaita 15,3 %. Aug nevierėjėms - vierā savė nepriskėrontė̄jė argentėnėitē sodara 18,9 %, da 4% prigol kėtuom vieruom.
Argentėna īr prietelėnga šalės
LGBT
bendroumenē.
2010 m. ana palėka pėrma šalėm Luotīnu Amerėkuo, ontra Amerėkas žemīnė ė dešimta svietė, katruo bova legalėzoutas
vėinalītiu puoru sosėvėnčiavuojėms
Dėdliausė miestā
taisītė
taisītė straipsnė wiki teksta
Buenas Airiu Madera ousts ėš paukštielė skrīdė
2021 m. šalie bova 10 miestu, katrūs gīvėntuoju skaitlios bova posė mėlėjuona aba daugiau.
Miestas
Provincėjė
Gīventuoju skaitlios
Buenas Airės
Autonuomėnis miests
3 mln.
Kordoba
Kordoba
1,58 mln.
Rozarėjs
Santa Fie
1,33 mln.
Menduosa
Menduosa
1,04 mln.
San Migelis de Tukumans
Tukumans
909 tūkst.
La Plata
Buenas Airės
909 tūkst.
Mars del Plata
Buenas Airės
647 tūkst.
San Chuans
San Chuans
542 tūkst.
10
Santa Fie
Santa Fie
540 tūkst.
Nūruodas
taisītė
taisītė straipsnė wiki teksta
Álbum de Estampillas
Vikitėka: Argentėna
– Abruozdielē ė kėtė dāktā, katrėi prigol prī straipsnė.
Žemīnā
Antarktėda
Afrėka
Australėjė
ėr
Okeanėjė
Azėjė
Euruopa
Pėitū Amerėka
Šiaurės Amerėka
Pėitū Amerėka
Argentėna
Bolivėjė
Brazilėjė
Čilė
Ekvaduors
Gajana
Kolumbėjė
Paragvajos
Perū
Sorėnams
Urugvajos
Steiger, Carlos (2006). "
Modern Beef Production in Brazil and Argentina
."
Choices Magazine
Creencias, valores y actitudes en la sociedad argentina
, conicet.gov.ar, 2020 m. sausė 29 d. (ispanu kalbuo)
The Global Divide on Homosexuality
." Pew Research Center: 2013-06-04.
Šabluons:Cite news
Gautė ėš „
Kateguorėjės
Puslapiai su nuorodų klaidomis
Argentėna
Argentėna
Pridietė ožvardėnėma