Birželio 27 – Vikipedija

• Tarptautinė žvejų diena.

Ema – Gediminas – Gediminė – Ladas – Ladys – Vlada – Vladas – Vladislova – Vladislovas – Vladys

• 1919 – Kaune įkurta Lietuvos šaulių sąjunga (kaip Lietuvos sporto sąjungos padalinys).
• 1992 – įvyko Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto (VLIK) Tarybos baigiamasis posėdis, kuriame nuspręsta nutraukti organizacijos veiklą.

• 1869 m. – Ema Goldman, Lietuvos žydų kilmės anarcho-komunistė (m. 1940 m.).
• 1877 m. – Ignas Lapinskas, Lietuvos knygnešys (m. 1935 m.).
• 1879 m. – Petras Adomavičius, teisininkas, teisėjas (m. 1967 m.).
• 1896 m. – Petras Būtėnas, Lietuvos kalbininkas, visuomenės veikėjas (m. 1980 m.).
• 1897 m. – Vladas Morkus, aviatorius, pirmasis lietuvis, atlikęs šuolį parašiutu (m. 1944 m.).
• 1906 m. – Jonas Kova-Kovalskis, Lietuvos architektas (m. 1977 m.).
• 1909 m. – Vladas Norkus, Lietuvos dailininkas tapytojas, grafikas (m. 1976 m.).
• 1920 m. – Gediminas Jokimaitis, Lietuvos poetas (m. 1986 m.).
• 1921 m. – Algirdas Lekavičius, Lietuvos botanikas floristas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras (m. 1999 m.).
• 1925 m. – Vytautas Svilas, Lietuvos pedagogas, antinacinės ir antisovietinės rezistencijos dalyvis (m. 1992 m.).
• 1926 m. – Leonas Kadžiulis, Lietuvos agronomas, vienas iš žolininkystės mokslo Lietuvoje kūrėjų (m. 2014 m.).
• 1927 m.:
  • Gediminas Tamošiūnas, Lietuvos dailininkas tapytojas, skulptorius, Lietuvos laisvės kovų dalyvis (m. 2004 m.).
  • Povilas Balčiūnas, Lietuvos inžinierius energetikas, elektronikos specialistas, habilituotas technologijos mokslų daktaras.
• 1929 m. – Vladas Kalvaitis, lietuvių rašytojas, poetas, prozininkas ir satyrikas (m. 2018 m.).
• 1930 m. – Algė Regina Jankevičienė, Lietuvos architektūros istorikė, habilituota humanitarinių mokslų daktarė.
• 1931 m. – Danutė Mikšytė, Lietuvos radijo ir televizijos žurnalistė, redaktorė (m. 2025 m.).
• 1932 m.:
  • Juozapas Baldauskas, Lietuvos spaudos darbuotojas, žurnalistas, redaktorius (m. 2014 m.).
  • Vladislovas Burbulis, Lietuvos teisininkas, žurnalistas.
  • Kazys Saja, lietuvių rašytojas, dramaturgas, prozininkas, įvairių kultūros leidinių straipsnių autorius, visuomenės veikėjas, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signataras.
  • Vladislovas Burbulis, Lietuvos teisininkas, žurnalistas.
• 1933 m. – Julija Naudžiūnaitė, choro dirigentė (m. 1979 m.).
• 1937 m.:
  • Adolfas Aleksejūnas, Lietuvos lengvaatletis, sporto žurnalistas.
  • Gražina Balandytė, lietuvių kino ir teatro aktorė (m. 2020 m.).
• 1939 m. – Antanas Sutkus, fotomenininkas, Lietuvos fotografijos meno draugijos iniciatorius ir ilgametis vadovas.
• 1942 m. – Vladas Daugėla, Lietuvos ekonomistas, inžinierius, habilituotas socialinių mokslų daktaras.
• 1943 m. – Aloyzas Každailis, Lietuvos istorikas, muziejininkas.
• 1945 m. – Remigijus Baltramiejūnas, lietuvių fizikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras (m. 2008 m.).
• 1947 m. – Leokadija Ginelevičienė-Klimantavičiūtė, muzikos mokytoja ir chorvedė.
• 1948 m. – Vitalija Norvaišienė, Lietuvos politinė veikėja.
• 1949 m.:
  • Birutė Mendelienė, pedagogė, Lietuvos ir Akmenės rajono politinė bei visuomenės veikėja.
  • Sigitas Kalinauskas, muzikos mokytojas ir chorvedys.
  • Teresė Greičiuvienė-Lipeikaitė, muzikė, choro dirigentė ir pedagogė.
• 1951 m. – Vladislava Abramonienė, Lietuvos ir Visagino savivaldybės politinė bei visuomenės veikėja.
• 1953 m. – Vytautas Šlapkauskas, Lietuvos edukologas, teisės filosofas, teisės sociologas, MRU profesorius.
• 1959 m. – Birutė Janonienė-Savickaitė, choro dirigentė ir pedagogė.
• 1961 m.:
  • Valentinas Brandišauskas, Lietuvos istorikas, humanitarinių mokslų daktaras.
  • Vidmantas Juzėnas, Lietuvos ir Jurbarko rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1969 m. – Rasa Povylienė, pedagogė.
• 1976 m. – Alvydas Duonėla, Lietuvos irkluotojas baidarininkas.
• 1985 m. – Mantas Žmuidinavičius, iliuzionistas, tarptautinų konkursų laureatas. Mantas su kolega Arvydu Stoniu tapo metodinės medžiagos pradedantiesiems iliuzionistams autoriais.
• 1987 m. – Rytis Sakalauskas, Lietuvos sprinteris. Pasaulio rekordininkas uždarų patalpų alternatyvioje 150 m bėgimo rungtyje. Nacionalinis 100 m bėgimo čempionas bei rekordininkas.

• 1921 m. – Kristupas Lokys, Mažosios Lietuvos evangelikų liuteronų kunigas, misionierius, lietuvių raštijos darbuotojas (g. 1860 m.).
• 1941 m. – Vanda Albrechtienė – Didžiulytė, rašytoja, publicistė, rusų rašytojų kūrinių vertėja, politinė veikėja (g. 1881 m.).
• 1954 m. – Jonas Bendorius, vargonininkas, chorvedys, pedagogas, kompozitorius (g. 1889 m.).
• 1997 m. – Birutė Otilija Damijonaitytė-Strolienė, Lietuvos fortepijono pedagogė (g. 1906 m.).
• 2000 m. – Jonas Kaupys, Lietuvos restauratorius (g. 1941 m.).
• 2006 m. – Antanas Suraučius, Lietuvos pokario rezistencijos dalyvis, publicistas ir poetas, Lenkijos lietuvių visuomenės veikėjas (g. 1919 m.).
• 2017 m. – Aliodija Ruzgaitė, Lietuvos baleto artistė, baleto istorikė, teatrologė, kritikė (g. 1923 m.).
• 2022 m.:
  • Algis Povilas Kasperavičius, Lietuvos istorikas (g. 1942 m.).^[1]
  • Angelė Vilutytė-Rimševičienė, Lietuvos kalbininkė, leksikografė, dėstytoja, vertėja, redaktorė (g. 1943 m.).^[2]

• 1806 – Napoleono karai: britai užėmė Ispanijai priklausiusias Buenos Aires;
• 1931 m. – aviacijos konstruktorius Igoris Sikorskis JAV patentavo sraigtasparnį;
• 1954 – Netoli Maskvos esančiame Obninske pradėjo veikti pirmoji pasaulyje atominė elektrinė;
• 1966 – Be kraujo praliejimo valdžią Argentinoje užėmė karinė chunta;
• 1967 – Londono rajone Enfylde įrengtas pirmasis bankomatas;
• 1991 – Prasidėjo Dešimties dienų karas, kai praėjus dviem dienoms po Slovėnijos nepriklausomybės paskelbimo į šalį įžengė Jugoslavijos kariuomenė.

• 1550 m. – Karolis IX Maksimilijonas, 1560–1574 m. Prancūzijos karalius (m. 1574 m.).
• 1714 m. – Gothardas Frydrichas Stenderis, liuteronų pastorius, latvių rašytojas, folkloristas (m. 1796 m.).
• 1850 m. – Lafcadio Hearn, rašytojas, rašė anglų ir japonų kalbomis, labiausiai žinomas iš Japonijos kultūros aprašymų ir folkloro (m. 1904 m.).
• 1869 m. – Hans Spemann, 1935 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas^[3] (m. 1941 m.).
• 1891 m. – Vladimiras Petliakovas, tarybinis aviakonstruktorius (m. 1942 m.).
• 1896 m. – Zygmuntas Berlingas, Lenkijos karinis veikėjas, divizijos generolas (m. 1980 m.).
• 1931 m. – Graciela Galvani, italų aktorė (m. 2022 m.).
• 1937 m. – Andris Caunė, Latvijos archeologas, habilituotas istorijos mokslų daktaras.
• 1941 m. – Leonardo Vitale, Sicilijos mafijos narys, pirmasis Sicilijos mafijos istorijoje tapęs policijos informatoriumi ir liudininku (m. 1984 m.).
• 1952 m.:
  • Hamad bin Khalifa Al Thani, Kataro emyras nuo 1995 m. birželio 26 d., po savo tėvo nuvertimo, kuris tuo metu ilsėjosi Šveicarijoje.
  • Boguslaw Linda, lenkų kino aktorius.
• 1966 m.:
  • Aigaras Kalvytis, Latvijos politikas. Nuo 2004 m. gruodžio 2 d. iki 2007 m. gruodžio 5 d. buvo Latvijos Ministras pirmininkas.
  • Džefris Džeikobas Abramsas, amerikiečių kino ir televizijos prodiuseris, scenaristas, aktorius, kompozitorius ir režisierius. Kino ir televizijos gamybinės kompanijos „Bad Robot Productions“ įkūrėjas ir valdytojas. Televizijoje labiausiai žinomas iš kultiniais pripažintų serialų „Dingę“ ir „Paribys“.
• 1977 m.:
  • Arkadiusz Radomski, futbolininkas, Lenkijos rinktinės ir NEC Nijmegen klubo saugas.
  • Raulis Gonzalezas Blankas, Ispanijos futbolininkas, žaidžiantis kairės pusės arba centro puolėjo pozicijose.
• 1982 m. – Densill Theobald, futbolininkas, Trinidado ir Tobago rinktinės ir škotų Falkirk F.C. klubo saugas.
• 1985 m.:
  • Jevgenijus Griškevičas, Latvijos ledo ritulio gynėjas.
  • Nikas Rosbergas, Formulės 1 lenktynininkas, šiuo metu atstovaujantis Mercedes ekipai. Oficialiai jis turi dvi pilietybes – vokiečių ir suomių.
• 1986 m. – LaShawn Merritt, JAV lengvaatletis, kuris specializuojasi 400 m sprinto rungtyje. Šalies olimpinės rinktinės narys ir pasaulio čempionas.
• 1987 m. – Denisas Kurelašas, latvių ledo ritulininkas, DHK Latgale klubo komandos vartininkas.

• 1844 m. – Džozefas Smitas, religinis lyderis ir mormonų judėjimo įkūrėjas^[4] (g. 1805 m.).
• 1961 m. – Muchtaras Auezovas, kazachų rašytojas, dramaturgas, mokslininkas, visuomenės veikėjas (g. 1897 m.).
• 1989 m. – Alfredas Ayeras, britų filosofas, loginio pozityvizmo atstovas (g. 1910 m.).
• 1999 m. – Siegfried Lowitz, vokiečių aktorius, labiausiai žinomas dėl vaidmens kriminaliniame televizijos seriale „Senis“ (g. 1914 m.).
• 2001 m. – Tuvė Marika Janson, suomių bei švedų rašytoja, dailininkė (g. 1914 m.).
• 2024 m. – Landris N'Guemas, buvęs Kamerūno futbolininkas, krašto arba atraminis saugas (g. 1985 m.).^[5]