Žemutinė Lužica – Vikipedija
Pereiti prie turinio
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Žemutinė Lužica
Niederlausitz
Laikotarpis nežinomas
Oficialios kalbos
vokiečių kalba
1815–1871
Prūsijos karalystė
1871–1918
Vokietijos imperija
1918–1933
Veimaro respublika
1933–1945
Trečiasis reichas
Žemutinė Lužica, pažymėta žalia spalva. Aukštutinė Lužica yra geltona.
Žemutinė Lužica
vok.
Niederlausitz
žem. sorb.
Dolna Łužyca
) – buvęs istorinis
Centrinės Europos
regionas, tarp
Brandenburgo žemės
pietryčių iki
Liubušo vaivadijos
pietvakarių
Lenkijoje
. Žemutinė Lužica, kaip ir šalia esanti
Aukštutinė Lužica
, yra vakarų slavų
sorbų
gyvenama teritorija, o nykstanti
žemutinių sorbų kalba
yra susijusi su
aukštutine sorbų
ir
lenkų kalbomis
Geografija
redaguoti
redaguoti vikitekstą
Viduramžiais ši sritis turėjo tankius miškus, todėl tai buvo pagrindinė kliūtis civiliniam ir kariniam eismui. Šiandien ji maždaug atitinka
Brandenburgo
ir
Saksonijos
žemių sieną.
Tarp Žemutinės ir Aukštutinės Lužicos yra kalnų regionas, vadinamas Grencvaliu (
Grenzwall
pažodžiui 'pasienio danga', nors tai iš tikrųjų yra moreninis kraigas), rytinis
Flėmingo regiono
tęsinys.
Pagrindinis miestas ir regiono sostinė yra
Kotbusas
Istorija
redaguoti
redaguoti vikitekstą
Ankstyvaisiais viduramžiais Žemutinės Lužicos apylinkės tarp
Zalės
ir
Bobro
upių buvo apgyvendintos slavų kilmės
sorbų
. Nuo
965
m. žinomi saksų žygiai prieš sorbus. Saksų kilmės kunigaikštis Gero II nuo 1002 m. patyrė kelis Lenkijos kunigaikščio
Boleslovo I Narsiojo
išpuolius, kurie nesibaigė iki
1018
m.
Bauceno sutarties
, kurioje didžioji dalis Rytų Lužicos buvo perduota Lenkijai. Bet
1031
m. Imperatorius Konradas II atsiėmė šias teritorijas.
1367
m. elektorius Otas V pardavė šias žemes imperatoriui Karoliui IV Liuksemburgui, kuris į Bohemijos karūną įtraukė Žemutinę Lužicą. Karolio tėvas Bohemijos karalius Jonas jau įsigijo gretimą teritoriją į pietus aplink
Bauceną
ir
Giorlicą
, kuris tapo žinomas kaip
Aukštutinė Lužica
Abi Lužicos susiformavo, nes priklausė tai
Bohemijos karūnai
Liuksemburgiečių dinastijai
), tai
Jogailaičiams
ir nuo
1526
m.
Habsburgų dinastijai
. Reformacijos metu dauguma gyventojų tapo protestantais.
Kadangi
Saksonijos karalystė
buvo Napoleono sąjungininkė, tai
1815
m.
Vienos kongrese
ji turėjo perleisti Žemutinę Lužicą
Prūsijos karalystei
, po to teritorija tapo Brandenburgo provincijos dalimi.
Po Antrojo pasaulinio karo čia buvo
Rytų Vokietija
(Vokietijos Demokratinė Respublika).
Herbas
redaguoti
redaguoti vikitekstą
Žemutinės Lužicos bulius pirmą kartą dokumentuojamas
1363
m.
Šaltiniai
redaguoti
redaguoti vikitekstą
Nuorodos
redaguoti
redaguoti vikitekstą
www.niederlausitz.de
Deutsch-Sorbisches Ortsnamenlexikon der Niederlausitz
Archiv verschwundener Orte
interessante und sehenswerte Punkte in der Niederlausitz
Rodomas puslapis "
Kategorija
Lužica
Žemutinė Lužica
Pridėti temą