Izraelis - Wikipedia
Pereiti prie turinio
Straipsnis ėš Vikipedėjės, encikluopedėjės žemaitėškā.
מדינת ישראל
(hebraju r.)
Medinat Yisra'el
دولة اسرائيل
(arabu r.)
Daulat Isra'il
Izraelė vieleva
Izraelė gerbs
Valstībėnis gimnos
Izraelė gimnos
Valstībėnė kalba
hebraju
ėvrėtos
),
arabu
Suostėnė
Jėrozalė
(stičījama)
Dėdliausis miests
Jėrozalė
Valstībės vaduovā
Isaac Herzog
(יצחק הרצוג)
Prezidėnts
Benjamin Netanjahu
(בִּנְיָמִין נְתַנְיָהוּ)
Premjiers
Pluots
- Ėš vėsa
- % ondėns
20 770 km² (
148
~2 %
Gīventuoju
2022
lėipa
(progn.)
Tonkoms
9 570 620 (
92
434 žm./km² (
35
BVP
- Ėš vėsa
- BVP gīvėntuojou
2022
(progn.)
478,01 mlrd.
49
50 200
34
Valiota
Naujasis šekelis
(NIS)
Čiesa zuona
Vasaras čiesos
UTC +2
UTC +3
Naprīgolnoms
Paskėlbta
nu Tautū Līgas mandata
1948
gegožė 14
Interneta kuods
.il
Šalėis tel. kuods
972
Izraelė Valstībė
– žīdu valstībė
Artėmousiūs Rītūs
Vėdoržemė jūras
rītūs. Izraelis tor robežio so
Libano
Sėrėjė
Juordanėjė
Egėpto
Palē glabnus istatīmus Izraelis savė kaita žīdu demuokratėnė respoblėka. Izraelis īr liberaliuojė demuokratėjė so parlamentėnio valdīmo, propuorcėnio atstuovavėno ė vėsoutėnēs rinkėmās. Prigol
EBPO
. Šalės tor aukštiausi pragīvenėma līgi
Artėmūsiūs Rītūs
, patenk i šaliū so ėlgiausė gīvenėma trokmė dešėmtoka.
Izraelė vīkduoma žīdu naujakoriū ikeldėnėma puolitėka
Vakarū Krontė
solauk kritėkas ėš daugībės valstībiu. Da daugiau krėtėkas ėššauk Izraelė kariuomenės vēksmā atsakont i masėni „
Hamas
“ teruorėstėni ėšpouli 2023 m. spalė mienesie (
Izraelė-Hamas vaina
).
Istuorėjė
taisītė
taisītė straipsnė wiki teksta
Izraelė valstībėngoma istuorėjė prigaun
biblėnius
čiesus. Ligė vielība
gelžėis omžė
tamė regijuonė sosėskvarmava do izraelitu šalė - Izraelė karalīstė, da vadėnama Samarėjė, ė Joda karalīstė.
Izraelė karalīstė palėka sonaikėnta da 720 m. pr. Kr., kumet anou ožkariava
Asirėjės imperėjė
, diukuo vieliau palėka Babiluona imperėjės dalėm. Hebrajē liuob tonkē maištautė prīš babiluonėitius ė 586 m. pr. Kr., pri Babiluona karaliaus Nabuchodonosara Ontruojė, Jods bova sonaikėnts. Babiluonou žlogos Izraelis atiteka Persėjē (tumet anā vėišpatava
achemenidā
).
Vieliau Izraelė žemės periejė i graiku ė ruomienu ronkas. Pu II o. pr. Kr. nutikosė hebraju maišta prīš Seleukidu imperėjė čiuonās apėntās bova ikorta liousa Izraelė šalės -
Hasmonieju karalīstė
, ėšgīvėnosė kėik daugiau kāp vėina omžiu. Paskiaus Izraelis ligė pat XX o. vėd. bova praradės valstībėngoma. Nu čiesa, kumet 70 m. sograuta Ontruojė švėntīkla, nustuots vartuos termėns Judiejė (
luotīnėškā
Iudaea
), vėitā laipsnėškā prigėjė Sirėjės Palestėns (
Syria Palaestina
) ožvadėnėms, douts nukariautuoju ruomienu.
Muoderniuojė Izraelė ėštakas - 1947 m. lapkristė mienou, kumet
JTO
prijiemė rezoliucėjė, katra onkstiau brėtams prigolosė Palestėna padalėna ė dvė dalė: 55 % skīrė žīdams, vuo 45 % - arabams, ale Jerozalė toriejė būtė terptautėnis miests. Palestėnas arabā pruotestava prīš tuokės dalības, bo pu anū žīdams douta daugiau žemiu, neveizėnt tuo, ka arabā sodarė daugoma. Nepaisant tuo,
1948
m.
gegožė 14
d. paskelbta api Izraelė valstībės ikūrėma.
Geuograpėjė
taisītė
taisītė straipsnė wiki teksta
Šalės īr šalėp
Vėdoržemė jūras
Artėmū rītū
regijuonė. Dėdliausis miests īr
Tel Avivs
. Izraelė
pluotībė
nie dėdlė (panašaus dėdoma kāp
Žemaitėjė
, atstoms ėš šiaurės i pėitus - 470 km, platoms svīrou terp 15 ir 135 km, ale klimats dėdlē ivairos.
Admėnėstracėnis soskėrstīms
taisītė
taisītė straipsnė wiki teksta
Izraelis ėšdalīts i 6 apskrėtis:
Šiaurės apskrėtės
Mehoz HaTzafon
Haifas apskrėtės
Mehoz Hefa
Cėntrėnė apskrėtės
Mehoz HaMerkaz
Tel Avėva apskrėtės
Mehoz Tel-Aviv
Jerozalės apskrėtės
Mehoz Yerushalayim
Pėitū apskrėtės
Mehoz HaDarom
Miestā
taisītė
taisītė straipsnė wiki teksta
2022 m. Izraelie bova 17 miestu so 100 000 ė daugiau gīvėntuoju ė 9 so 200 000 ė daugiau. Miesta statosa tor ėš vėsa 73 gīvenvėitės.
Miests
Apskrėtės
Gīvėntuoju skaitlios
(2022 m.)
Jerozalė
Jerozalės apskrėtis
981 711
Tel Avėvs
Tel Avėva apskrėtės
474 530
Haifa
Haifas apskrėtės
290 306
Rišon Lezions
Cėntrėnė apskrėtės
260 453
Petach Tikva
Cėntrėnė apskrėtės
255 387
Netanėjė
Cėntrėnė apskrėtės
233 104
Ašduods
Pėitū apskrėtės
226 827
Bene Beraks
Tel Avėva apskrėtės
218 357
Beerševa
Pėitū apskrėtės
214 162
10
Holons
Tel Avėva apskrėtės
197 957
Koltūra ė švėitėms
taisītė
taisītė straipsnė wiki teksta
Šalie dėdlė prieteliu ivairuovė, bo Izraelė gīven žīdā ėš vėsa svieta, tēpuogė arabā. Kožna bendroumenė, atvīkos vės ėš kėtor, atsėvežė skėrtėngas koltūras ir vieras tradicėjės, vuo anuos palėka solėitas i koltūrėnė katėla. Arkitektūruo, mozėka, jiedie īr magtīnga arabu itaka. Da daugiau itakas šalie tor
jodaėzmos
, palē katra regolioun kalėnduorio. Oficēlė atpūtė dėina īr
šabs
, nedarba dėina jodaizmė.
Izraelie dėdlis pruocents žmuoniū īr pabėngė universitetus (46 % - panašē, kāp
OECD
vėdorkis, ale kėtū šalteniu doumenėm skaitlios vėršie 50 %). Daug skėr
švėitėmou
- 6,5 % (svieta vėdorkis - 3,8 %).
Akuonuomėka
taisītė
taisītė straipsnė wiki teksta
Izraelis ī glabnos Svieta teknuoluogėju cėntros. Valstībė truopnē pagelbie muokslou. Skaituoma kāp pažongiausė
Vakarū Azėjės
Artėmū Rītu
šalės palē akuonuomėnės ė pramuonės plietras ruodėklius.
Žmuonis
taisītė
taisītė straipsnė wiki teksta
2020
m. šalie 74,24 % šalėis gīvėntuoju bova žīdā, 20,95 % arabā, vuo palėkė 4,81 % pruocėntu - kėtas tautībės, iskaitont žīdus, katrėi sosėvėnčiavuojė ne palē vieras istatīma.
Terptautėnē santīkē
taisītė
taisītė straipsnė wiki teksta
Šalīs, so katruom Izraelis īr ožmezgės dėpluomatėnius santīkius (2011 m. duomenīs)
Izraelis īr ožmezgės dėpluomatėnius santīkios so 165
JTO
valstībė ėš 192, ė da so
Vatėkano
Kuosuovo
Kuka saluom
Niojė
. Dėpluomatėnės misėjės ans tor 107 valstībiesė. Prastiausē vīk so arabėškuom šalim - tėk šešės
Arabu līgas
šalīs nuormalėzava santīkius so Izraelio. Onkstiau Izraeli pripažėna
Irans
, ale nusėstatīma kardėnalē pakaitė pu
islamėstėnės revoliucėjės 1979 m.
Nu tuo čieso dvė šalė īr omžėno prėišo. Irans fėnansėškā palaika prīš Izraeli kuovuojontius „
Hamas
“, „
Hezbollah
“ ė kėtus
džihadėstus
Kariauna
taisītė
taisītė straipsnė wiki teksta
Izraelis tor poikė kariauna, katra vėina geriausiu Svieta kariaunu īr. Kariaunuo tarnība atlėktė tor kuožnos šalėis pėlėitis
žīds
Nūruodas
taisītė
taisītė straipsnė wiki teksta
Žemīnā
Antarktėda
Afrėka
Australėjė
ėr
Okeanėjė
Azėjė
Euruopa
Pėitū Amerėka
Šiaurės Amerėka
Azėjė
Afganėstans
Armienėjė
Azėrbaidžians
Bahreins
Bangladešos
Bruniejos
Butans
Fėlėpinā
Grozėjė
Indėjė
Indonezėjė
Irans
Iraks
Izraelis
Japuonėjė
Jemens
Juordanėjė
JAE
Kambuodža
Katars
Kazakstans
Kėnėjė
Kėpros
Kirkizėjė
Kovėits
Laosos
Lėbans
Malaizėjė
Maldīvā
Monguolėjė
Mianmars
Nepals
Omans
Pakėstans
Pėitū Kuoriejė
Rītū Timuors
Rosėjė
Saudo Arabėjė
Singapūrs
Sėrėjė
Šiaurės Kuoriejė
Šri Lanka
Tadžikistans
Tailands
Torkėjė
Torkmėnistans
Ozbėkistans
Vietnams
Šėts geuograpėnis straipsnis nie
ožbėngts
. Tamsta galat prėsėdietė pri Vikipedėjės
papėldīdams
anā.
Government expenditure on education, total (% of GDP)
Doumenū banks]
Gautė ėš „
Kateguorėju
Nabėngtė Geuograpėjė
Azėjės valstībės
Izraelis
Izraelis
Pridietė ožvardėnėma