Vikipedija – Vikipedija

Vikipedija – Vikipedija
Pereiti prie turinio
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Šis straipsnis apie interneto enciklopediją. Apie Vikipedijos versiją lietuvių kalba skaitykite straipsnyje
lietuviškoji Vikipedija
Šiame straipsnyje bent dalis informacijos yra pasenusi.
Kviečiame prisidėti prie Vikipedijos – atnaujinkite informaciją, remdamiesi
patikimais šaltiniais
Vikipedija
Pagrindinis Vikipedijos puslapis
URL
wikipedia.org
Komercinis?
ne
Tipas
socialinė žiniasklaida
enciklopedija
Registracija
neprivaloma
Kalba(-os)
306 kalbomis (aktyvios)
Savininkas
Vikimedijos fondas
Įkūrėjas
Jimmy Wales
Larry Sanger
Startavo
2001
m. sausio
15 d.
(prieš 25 metus)
2001-01-15
angliškoji Vikipedija
2003
m. vasario
20 d.
(prieš 23 metus)
2003-02-20
lietuviškoji Vikipedija
Alexa
reitingas
13
Pajamos
129 mln.
JAV dolerių
(įskaitant aukas ir investicinę grąžą 2019–2020 m.)
Vikipedija
angl.
Wikipedia
) –
laisvoji
interneto
enciklopedija
. Joje paskelbta daugiau nei 55 mln. straipsnių 306 kalbomis. 2020 m. Vikipediją kas mėnesį skirtingais įnagiais aplankė 1,5 mlrd. lankytojų bei peržiūrėjo 15 mlrd. puslapių.
Nemokamą enciklopediją įvairiomis kalbomis, skirtingai negu tradicines mokslininkų enciklopedijas, kuria jos lankytojai – interneto naudotojai, kuriuos vienija gera valia, sutarimas, naudojant
wiki
įrangą.
Svetainės pavadinimas kildinamas iš havajiečių kalbos žodžio „wiki“, reiškiančio „greitai“ bei graikiško žodžio
paideia
. Straipsniams kurti ir taisyti reikalinga tik
interneto naršyklė
Nepriklausomo tyrimo duomenimis,
redaktorius-savanorius
labiausiai prisidėti prie šios veiklos skatina pati idėja, jog jie prisideda prie visuomenės lavinimo. Taip pat paaiškėjo, kad per pirmąjį dešimtmetį (2001–2010 m.) 80
angliškosios Vikipedijos
turinio sukūrė 1
% veikliausių redaktorių, tačiau šio 1
% sudėtis keisdavosi, įsiliedavo nauji redaktoriai pakeisdami nebeveiklius.
Vikipedijos projektas
anglų kalba
pradėtas
2001
m.
sausio 15
d. kaip priedas ekspertų kuriamam „
Nupedia
“ projektui.
Vikipedijos administravimą koordinuoja ne pelno organizacija –
Vikimedijos fondas
(„Wikimedia Foundation“), įsikūręs
JAV
. Vėliau buvo sukurti atitinkami projektai kitomis kalbomis,
2003
m.
vasario 20
d. įsteigta
lietuviškoji Vikipedija
2012 m. sausio 18 d. angliškoji Vikipedija laikinai apribojo prieigą, protestuojant prieš JAV autorinių teisių įstatymų pakeitimus.
2018 m. liepos 3–5 d. ispaniškoji, itališkoji,
latviškoji Vikipedija
ir kt. tą patį padarė, protestuojant prieš
ES
autorinių teisių įstatymų pataisas.
10
11
12
Vikipedijos straipsniai saugomi 370 serverių, esančių
JAV
Tampoje
ir
Ašburne
bei
ES
Amsterdame
Nyderlanduose
. 2014 m. duomenimis, jų išlaikymas kas mėnesį atsiėjo apie 70 tūkst. JAV dolerių.
13
Vikipedija išlaikoma iš Vikipedijos skaitytojų bei įvairių bendrovių paaukotų lėšų. Tačiau pastarosios lėšos sudaro mažesnę dalį visų paaukotų lėšų sumos. Pavyzdžiui, „
Google
“ 2010 m. skyrė 2 mln.
JAV dolerių
. Vienas iš „
Google
“ įkūrėjų
Sergey Brin
tuo laikotarpiu apie Vikipediją atsiliepė teigiamai. Pasak jo, „tai neįkainojamas žinių lobynas“.
14
2015–2016 m. daugiau kaip 5 mln. Vikipedijos lankytojų, labdaros fondai ir bendrovės iš viso paaukojo 77,7 mln. JAV dolerių.
15
„Google“, „
Microsoft
“, „
Apple
“, „
PayPal
“ ir kt. bendrovės bei labdaros fondai iš jų skyrė 9,5 mln. JAV dolerių.
16
Istorija
Pagrindiniai Vikipedijos istorijos įvykiai yra šie:
2000
m. – įkuriama
Nupedija
, projektas kuriame laisvai visiems prieinamą turinį rašo dalyko ekspertai. Nupediją finansuoja Bomis.
2001
m. – kaip papildomas Nupedijos projektas įkuriama Vikipedia. Užregistruojami
wikipedia.org
ir
wikipedia.com
domenai. Pirmąkart apibrėžiamas neutralaus požiūrio reikalavimas. Pirmieji Vikipedijos paminėjimai žiniasklaidoje.
2002
m. – baigiasi Bomio finansinė parama. Atskyla
Enciclopedia Libre Universal en Español‎
Jimmy Wales
paskelbia, jog Vikipedijoje niekada nebus reklamos. Pirmieji botai.
2003
m. – patvirtinamas Vikipedijos logotipas. Pradeda veikti matematinių formulių palaikymo sistema
TeX
2004
m. – bendras Vikipedijos projekto straipsnių skaičius peržengia 1 mln., Vikipedijos puslapiai pradeda naudoti
CSS
. Pirmieji tarptautiniai Vikipedijos blokavimai (
Kinija
).
2005
m. – atsiranda galimybė nesunkiai pradėti Vikipedijos projektą nacionaline kalba. Pirmieji skandalai, kilę dėl vandalizmo biografijose.
2006
m. – „Wikipedia“ tampa oficialiai registruotu
Vikimedijos fondo
prekiniu ženklu.
2007
m. – atskyla ekspertų kuriami
Citizendium
Scholarpedia
projektai.
2008
m. – bendras Vikipedijos projekto straipsnių skaičius peržengia 10 mln.
2009
m. – Vikipedija pereina prie
Creative Commons
licencijos.
2010
m. – Vikipedija pirmąkart atnaujina vartotojo sąsajos dizainą bei logotipą.
Tikslai
Vikipedijos siekis – struktūriškai ir sistemiškai pateikti žmonijos sukauptas žinias
enciklopedijos
forma. Kokiomis temomis rašoma ir kaip, sprendžiama
Vikipedijos bendruomenėje
– tarpusavio sutarimu. Siekiama, kad vien tik statistiniai
duomenys
ar šiaip įdomi medžiaga neturėtų būti beatodairiškai talpinami enciklopedijoje. Visa tai turi būti struktūrizuojama, pateikiant apibrėžimą, atskirus
faktus
siejant į vieningą visumą ir nurodant tarpusavio ryšius bei sąsajas, priklausomybes ir panašumus.
Autorinės teisės ir licencija
2012 m. sausio 18 d. angliškoji Vikipedija
laikinai apribojo prieigą
protestuodama prieš JAV autorinių teisių pakeitimus.
Enciklopedijos straipsniuose pateikta
informacija
yra laisvai prieinama. Ją galima ne tik skaityti, bet ir kopijuoti, platinti pagal vad. „Kūrybinių bendrijų“ (
Creative Commons
) licenciją. Pradinė Vikipedijos licencija buvo
FSF
sukurta GNU
GFDL
. 2008 m Vikimedijos fondas susitarė su FSF kad šieji įdės į GFDL pataisą, leidžiančią pakeisti Vikipedijos licenciją į jų nuomonę patogesnę Creative Commons.
17
Vikipedija
neturi apibrėžto autorių būrio, siekiama kuo daugiau žmonių įtraukti į bendrą darbą. Formaliai Vikipedijos turinys priklauso jį įkėlusiems naudotojams, tačiau pagal licencijos sąlygas atsiimti jo atgal negalima. Visgi pats projektas kaipo toks (serveriai, interneto vardai, organizacinė struktūra ir pan.) priklauso Vikimedijos fondui.
18
. Nors šis fondas linkęs pasitikėti bendruomenės sprendimais, prireikus, sprendžiama ir prieš bendruomenės valią. Atskirų naudotojų ar jų grupių įtaka yra ribota, nesvarbu koks rimtas būtų jų praeities indėlis.
Vikipedijos privalumai
Kompaktiškumas
Elektroninė enciklopedijos forma leidžia greitai surasti reikiamą informaciją, pereiti prie kitų temų straipsnių, perskaityti
internetinėse
nuorodose pateikiamą medžiagą, susijusią su straipsniu. Spausdintinėse enciklopedijose informacija pateikiama keliolikoje tomų, kurių sklaidymas ir vartymas nėra patogus.
Forma
DVD
forma
Elektroninė forma
Elektroninė forma leidžia greitai ieškoti reikiamos informacijos. Tačiau ne kiekvienoje elektroninėje enciklopedijoje pateikiama informacija gali būti greitai nukopijuota į tekstinę programą, kuria gali būti kuriamas naujas kūrinys (pavyzdžiui, informacijos, rastos el. enciklopedijoje, pagrindu).
Vikipedijoje esančią medžiagą skaityti, jos ieškoti ir ją kopijuoti yra paprasta. Spausdintinės enciklopedijos medžiagą reikėtų skenuoti arba suvesti informaciją klaviatūra, kas užimtų daug laiko.
Prisijungus prie interneto
Šiuo metu Vikipedija greičiausiai prieinama internete (adresu
). Vikipedija pastaruoju metu naudojamasi kone taip pat dažnai kaip ir populiariomis paieškos svetainėmis (kaip
Google
Yahoo
ir kitomis).
Neprisijungus prie interneto
Vikipediją įmanoma gauti taip pat ir
DVD
ar
CD
forma, ją galima nusikopijuoti kaip vientisą dokumentą arba
išsisaugoti asmeniniame kompiuteryje
Spausdintinė versija
Kadangi kompiuteriais (tuo labiau internetu) šiuo metu negali naudotis didžioji dalis Trečiojo pasaulio šalių gyventojų, Vikipediją planuojama spausdinti kaip tradicinę („popierinę“)
enciklopediją
Atskiri Laisvosios enciklopedijos straipsnių rinkiniai platinami įvairiose šalyse (paprastai už simbolinę kainą). Visa
Vikipedija
ruošiama spausdinti kol kas tik vokiečių kalba (100 tomų). Ji bus išleista per 5 metus (2006–2010 metais).
Garsinė įrašų forma (
Audiopedija
Ateityje bus siekiama sukurti tokią Atvirąją enciklopediją, kurioje esančią informaciją bus galima gauti įvairių jutimo organų pagalba. Vikipedija jau dabar neapsiriboja vien tik elektronine ar spausdintine forma. Jau kuriama ir
Audiopedija
– Atviroji enciklopedija, skirta nemokantiems (ar neturintiems laiko) skaityti, kuri taip pat prieinama neregiams arba silpnaregiams. Šiuo metu „audiopedizuojami“ pavyzdiniai bei rinktiniai straipsniai, kurie turėtų sulaukti ir didesnio plačiosios visuomenės dėmesio.
Aktualumas
Vikipedija yra viena aktualiausiai informaciją pateikiančių enciklopedinių leidinių. Joje svarbūs įvykiai ir aktualijos kartais aprašomos kone įvykio atsiradimo dieną (ar net valandą). Tai, pavyzdžiui, buvo 2005 m. pabaigoje, kai kone kas valandą (angliškoje Vikipedijoje) buvo atnaujinamos žinios apie potvynio JAV mastus ir aukas. Atvirojoje enciklopedijoje taip pat netrunkama pranešti apie asmenybių gyvenimo įvykius, vingius ar informuoti apie mirtį.
Analogiškoje spausdintoje enciklopedijoje aktualūs pasaulinės reikšmės įvykiai lieka neišbaigti, neaprašyti dėl informacijos trūkumo. Taip pat dažnai neaišku, ar solidaus amžiaus sulaukę asmenys, minimi enciklopedijoje, dar gyvi. Elektroninėje – priešingai: niekada nevėlu atnaujinti informaciją. Ir tai daroma be didelių sąnaudų, kadangi nereikia naujai leisti visos enciklopedijos kaip yra spausdintinių enciklopedijų atvejais.
Išsamumas ir teisingumas
Vikipedijoje galima rasti ir klaidingų ar netgi sąmoningai tendencingų straipsnių. Tačiau klaidų pasitaiko ir profesionalų mokslininkų kuriamose enciklopedijose.
Vikipedija savo straipsnių kokybe bei pateikiamos informacijos išsamumu sparčiai vejasi tradicines ir garsiausias pasaulio enciklopedijas. Tačiau pažymėtina, kad Laisvosios enciklopedijos projektas kuriamas tik nuo 2001 metų, todėl Vikipedija negali prilygti visišku joje pateikiamo turinio teisingumu, išsamumu ir detalumu analogiškiems spausdintiems leidiniams, nes ji nuolat kuriama, taisoma, redaguojama bei kitaip tobulinama.
Apimtis
Vikipedija savo apimtimi keleriopai lenkia analogiškas
komercines
enciklopedijas
. Pavyzdžiui, angliška Vikipedija 2006 m. turėjo daugiau negu 1 140 000 straipsnių – 10 kartų daugiau negu
Encyclopædia Britannica
Nuorodos, sąsajos
Greta straipsnyje minimų sąvokų, kurias pasiekti galima tiesiog paspaudus ant jų, Vikipedijoje pateikiami sąvokos aprašai, kontekstas bei priskiriama sąvoka tam tikrai kategorijai. Panaršius (ją pasiekus per teksto apačioje minimą kategoriją), galima rasti daugiau ieškomos susijusios informacijos.
Be to tokie įrankiai, kaip „susiję straipsniai“ bei „susiję keitimai“, straipsnio istorijoje minimi autoriai bei jų sukurti straipsniai (įrankis „naudotojo indėlis“) gali atvesti prie ieškomos tematikos šaltinių ir kitų nuorodų. Net jeigu straipsnis dar nėra sukurtas, pasinaudojus funkcija „susiję straipsniai“, galima atrasti su ieškomo straipsnio tematika susijusią medžiagą.
Spausdintinėse enciklopedijose nėra tiek daug nuorodų, dažniausiai apsiribojama literatūros sąrašu arba terminais, esančiais kituose tomuose; be to pasiekti tokią medžiagą (vien dėl fizinių kliūčių) nėra paprasta: reikia ieškoti bibliotekoje, gauti ir vartyti kitas knygas, kurios ne kiekvienam yra lengvai pasiekiamos kaip elektronine forma pateikiama informacija, esanti Vikipedijoje.
Prieinamumas
Vikipedija yra laisvai prieinama iš bet kurio kompiuterio, turinčio interneto prieigą.
Online
versija yra nuolat atnaujinama, todėl ja naudotis yra geriausia.
Neturint interneto prieigos, taip pat yra galimybių naudotis elektronine enciklopedija
offline
. Komercinės enciklopedijos platinamos CD, DVD diskuose, už kuriuos reikia mokėti nemažus pinigus. Vikipedijos atveju – yra galimybių keleto spustelėjimų dėka išsisaugoti aktualiausią Laisvosios enciklopedijos versiją (pavyzdžiui, anglų, vokiečių, artimiausiu metu – ir lietuvių kalba).
Daugiakalbystė
Vikipedijos portalas
www.wikipedia.org
, kuriame vaizduojamos didžiausios Vikipedijos
Vikipedijoje tą pačią informaciją galima rasti keliomis kalbomis. Tai kartu ir savotiškas žinių patikimumo garantas, kadangi galima palyginti pateiktą informaciją įvairiose Vikipedijose, sužinoti atitinkamų terminų atitikmenis užsienio kalba. Tokiu atveju Atviroji enciklopedija gali būti pagrįstai vadinama enciklopediniu žodynu, kadangi be dalykinės informacijos joje pateikiama ir nemažai atitinkamos srities sąvokų, padedančių orientuotis žinių okeane.
Rašyba užsienio kalbomis
Vikipedijoje pateikiami vietovardžiai, pavardės, vardai (tikriniai daiktavardžiai) originalo kalba. Nežinant kokios nors sostinės (pvz.,
Paryžiaus
) pavadinimo kuria nors kalba (pvz., prancūzų), jį galima rasti, pasinaudojus
tarpkalbinėmis nuorodomis
(pvz., prancūziškoje Vikipedijoje pateikiama
Paris
straipsnio versija, greta jos yra aprašymas ar susijusi medžiaga, surandama, spaudžiant įrankius „susiję straipsniai“, esančius kairėje puslapio pusėje).
Galimybė skaityti kitomis kalbomis
Elektroninė enciklopedijos forma leidžia nukopijuoti nesuprantamo kitakalbės Vikipedijos teksto dalį ir pasinaudoti internete esančiomis kompiuterinėmis vertimų programomis, kuriomis galima tą patį tekstą, interneto svetainę išversti į anglų, prancūzų, vokiečių, italų, ispanų, japonų kalbas. Pavyzdžiui, naudojantis
Google Translate
vertimo įrankiu.
Nuomonių įvairovė
Vikipedija neatstovauja kuriai nors žmonių grupei. Joje siekiama pateikti įvairiapusišką informaciją, kilus ginčams – argumentuotas nuomones. Tai leidžia apžvelgti įvairias temas daug plačiau bei giliau, negu įprastinėse
enciklopedijose
Nemokamas naudojimasis
Naudojimasis elektronine Vikipedija – nemokamas. Straipsnius galima kopijuoti, naudoti juose pateikiamą medžiagą – tekstą, statistiką, iliustracijas, nuotraukas, garso ir vaizdo įrašus. Visi enciklopedijos autoriai rašo tekstus, įkelia nuotraukas ir iliustracijas už dyką. Tokius kūrinius galima naudoti, dauginti ir keisti be jokių apribojimų – tiek asmeniniais, tiek ir komerciniais tikslais. Vienintelis reikalavimas tiems, kurie naudoja informaciją – jie privalo paskelbti autoriaus vardą. Be to, pakeistą medžiagą taip pat privaloma skelbti nemokamai.
Naudojimosi sąlygas nustato
Creative Commons
licencija, todėl būtina laikytis joje numatytų sąlygų, nes joje apibrėžiamos neatlygintino naudojimo taisyklės. Tradicines enciklopedijas nemokamai galima paskaityti nebent
bibliotekoje
ar pas pažįstamus, o norint jas įsigyti nuolatiniam naudojimui, tenka mokėti nemažus pinigus.
Norint naudoti komercinės enciklopedijos straipsnius, juos leidžiama tik cituoti. Jų atkūrimas ar paskelbimas be autoriaus sutikimo negalimas. Gavus leidimą, straipsnių naudojimasis paprastai turi būti atlyginamas
honoraru
– užmokesčiu enciklopedijos autoriams, leidėjams. Vikipedijos atveju – naudojimasis enciklopedija yra nemokamas, jei nepažeidžiamos jos licencijos sąlygos.
Dalyviai
2014 m. buvo pastatyta statula
Lenkijoje
Slubicių
mieste, pagerbiant
Vikipedijos bendruomenę
19
Neregistruoti dalyviai
neturi savo vardų. Tokie lankytojai gali kurti arba keisti straipsnius, dalyvauti diskusijose. Vietoje vardo yra įrašomas jų kompiuterio IP adresas (pvz., 44.111.333.12).
Registruoti dalyviai
kuria bei redaguoja straipsnius, pasirašydami pasirinktu vardu arba slapyvardžiu. Praėjus 4 dienoms nuo registracijos jie tampa patvirtintais dalyviais.
Balsavimo teisę turintys dalyviai
– sukūrę daugiau negu 200 straipsnių arba išbuvę registruotais vartotojais daugiau kaip 2 mėnesius.
Administratoriai
gali trinti bei atkurti ištrintus puslapius, juos užrakinti ar atrakinti, blokuoti kitus dalyvius, paslėpti vandalizuotas puslapių versijas.
Biurokratai
gali keisti naudotojų statusą ir vardus.
Ūkvedžiai
(„stiuardai“) turi visas teises keisti svetainės išvaizdą, dalyvių statusą. Sprendžia problemas, kurių nesugeba suvaldyti kiti dalyviai. Dalyvių iš Lietuvos tarp ūkvedžių nėra.
Prisijungimo kontrolieriai
tikrina, ar tas pats dalyvis nebando prie Vikipedijos prisijungti skirtingais vardais.
Autoriai
Kiekvienas, užsukęs į svetainę, gali pradėti kurti naują straipsnį arba pataisyti, redaguoti kitų sukurtus tekstus. Dažniausiai, norint tai daryti, nereikia registruotis. Pataisius įrašą, senoji straipsnio versija niekur nedingsta – ji išsaugoma tam, kad reikalui esant, tekstą būtų galima sugrąžinti. Tokiu būdu Vikipedija apsaugoma nuo „vandalų“ bandymų sunaikinti kitų žmonių sukurtus įrašus. Geriausiu atveju piktavaliai gali sukurti tik dar vieną straipsnio versiją. Teisingą straipsnio variantą gali sugrąžinti bet kuris chuliganizmo atvejį pastebėjęs lankytojas.
Enciklopedijoje savo straipsnius yra paskelbę keli šimtai tūkstančių žmonių. Vikipedija skaičiuoja tik svetainėje prisiregistravusius autorius. Tačiau daugelį straipsnių galima keisti arba kurti net neprisiregistravus. Tokių bevardžių kūrėjų skaičiaus nežino niekas.
Vikipedijos kritika
Vikipedijos kritikai teigia, esą ji pasmerkta nesėkmei. Dažniausiai yra minimos klaidos ir netikslumai, sielvartaujama dėl vandalizmų, politinio ir tautinio korektiškumo, neutralumo, nuomonių konfliktų bei jų gausos, dažno straipsnių keitimo.
Klaidos ir netikslumai
Žiniasklaidoje pasirodė pranešimų, kuriuose abejojama dėl pateikiamos informacijos išsamumo ir tikslumo, kokybės, autorių diletantiškumo, kaltinama dėl šmeižto, įžeidimo, autorių teisių pažeidimų.
Atsižvelgus į projekto gyvavimo laikotarpį ir dalyvių kvalifikaciją, Vikipedijai bei kitiems
vikiprojektams
savo globalumu, universalumu ir rezultatyvumu negali prilygti kiti projektai, kurių vien finansavimo klausimas neapsieina be viešojo sektoriaus pagalbos bei reklamos, investicijų iš privataus sektoriaus.
Vikipedijos kokybė nuolat gerinama. Skatinami produktyviai ir kokybiškai dirbantys autoriai, skelbiami pavyzdinių straipsnių rašymo konkursai, jų autoriai apdovanojami, nuolat analizuojama ir plečiama rinktinių straipsnių kategorija. Straipsniai kuriami pagal standartus ir pripažintus šablonus, jie apjungiami į portalus, kuriamos atskiros Vikipedijos naudotojų grupės, atsakingos už tam tikros kategorijos straipsnių kokybę.
Vandalizmai
Kai kurie interneto naudotojai tyčia gadina Vikipedijos straipsnius, trina jų turinį, iškreipia informaciją. Gana ilgą laiką buvo manyta, kad dėl to projektas žlugs. Tačiau metai parodė, kad žmonių, vertinančių žinias ir svetimą darbą yra daug kartų daugiau, negu
vandalų
, todėl ištrinti ar sugadinti straipsniai greitai atstatomi, vandalų padaroma žala nėra esminė. Be to kuriami įvairūs savisaugos mechanizmai. Kai kuriose Vikipedijose įvesta naudotojų registracija, nauji bendruomenės nariai kurį laiką negali taisyti ar trinti didelės apimties straipsnių, pavyzdiniai
straipsniai yra „užrakinami“
, taip pat palaikomi ryšiai su interneto incidentų tyrimų tarnybomis (tokiomis kaip
CERT
).
Profanacija
Teigiama, esą Vikipedija negali pateikti teisingos informacijos, kai daugumos
nuomonė
neatitinka objektyvių (mokslo) žinių: neišsilavinusi dauguma gali nepripažinti mokslo autoritetų ir skleisti neteisingą informaciją. Praktika rodo, kad tokių atvejų būna mažai, nes pagrįsta nuomonė ir argumentai, faktai leidžia pasiekti tinkamą kompromisą, moksliškai pateikiant požiūrį į vieną ar kitą tikrovės reiškinį. Laisvąją enciklopediją kuria šimtai tūkstančių žmonių. Tarp kuriančių ir taisančių yra nemažai specialistų, mokslininkų bei kitų žmonių, puikiai išmanančių tam tikras sritis. Todėl nuogąstavimai dėl visiško
viki
diletantiškumo nėra pagrįsti.
Politinis ir tautinis korektiškumas, neutralumas
Teigiama, esą Vikipedija yra neatspari mažumų (seksualinių, religinių, tautinių ar kitų) kritikai, teigiančiai, kad vieni ar kiti faktai turi būti pateikiami specifiniu būdu arba iš viso nepublikuojami. Praktika rodo, kad tokie atvejai irgi pasitaiko nedažnai, be to, jie būdingesni komerciniams leidiniams.
Nuomonių konfliktai
Kaip vienas iš trūkumų pateikiamas faktas, kad Vikipedijoje neretai kyla ginčų dėl vieno ar kito straipsnio teisingumo bei dėl skirtingos faktų interpretacijos. Tačiau tokie atvejai leidžia sukaupti išsamesnę, neretai – ir objektyvesnę informaciją abejotinais klausimais. Skaitytojas neverčiamas aklai priimti kategorišką poziciją, kviečiamas įvertinti pateiktą medžiagą bei panagrinėti
straipsnių aptarimuose
pateikiamą medžiagą ir diskusijas.
Vikipedijos palikimas
Vikipedijos garbei pavadintas asteroidas
274301 Vikipedija
Taip pat skaitykite
Vikižodynas
Laisvajame žodyne yra terminas
Vikipedija
Vikicitatos
Wikiquote logo
Puslapis
Vikicitatose
Vikipedija
Kas nėra Vikipedija
Vikipedijos bendruomenė
Atspindžiai žiniasklaidoje
Ryšiai su žiniasklaida
Enciklopedija
Visuotinė lietuvių enciklopedija
Lietuviškoji tarybinė enciklopedija
Nuorodos
Vikimedijos naujienos
Šaltiniai
Vikimedijos fondui priklauso serveriai, internetiniai vardai ir kiti panašūs dalykai. Turinys formaliai priklauso jį įkėlusiems naudotojams, ir pateikiamas su Creative Commons licenzija
„Financial Reports“
Wikimedia Foundation
. 2018-06-13
. Nuoroda tikrinta
2021-01-23
„Wikipedia celebrates 20 years of free, trusted information for the world“
Wikimedia Foundation
. 2021-01-14
. Nuoroda tikrinta
2021-01-18
„List of Wikipedias - Meta“
meta.wikimedia.org
. Nuoroda tikrinta
2017-09-15
„Wikipedia is 20, and its reputation has never been higher“
The Economist
. 2021-01-09.
ISSN
0013-0613
. Nuoroda tikrinta
2021-01-18
„Wikipedia is the last bastion of idealism on the internet – Prospect Magazine“
www.prospectmagazine.co.uk
. Nuoroda tikrinta
2021-01-23
„Wikipedia isn't as democratic as you might think“
Futurity
. 2017-11-07
. Nuoroda tikrinta
2017-12-07
„Wikipedia Is the Last Best Place on the Internet“
Wired
ISSN
1059-1028
. Nuoroda tikrinta
2020-03-18
Netburn, Deborah (2012-01-19).
„Wikipedia: SOPA protest led 8 million to look up reps in Congress“
Los Angeles Times
. Nuoroda tikrinta
2012-03-06
„Wikipedia goes dark in Spanish, Italian ahead of key EU vote on copyright“
TechCrunch
. Nuoroda tikrinta
2018-07-04
„European Wikipedia sites go dark to protest copyright reform“
Engadget
. Nuoroda tikrinta
2018-10-23
„Vikipēdija latviešu valodā atkal brīvi pieejama“
Dienas bizness
. Nuoroda tikrinta
2018-07-05
„Wikipedia“
VLE
. Nuoroda tikrinta
2019-04-17
„Wikipedia wins the Google lottery - but why?“
The Guardian
. 2010-02-18
. Nuoroda tikrinta
2017-09-15
„2015-2016 Fundraising Report - Wikimedia Foundation“
wikimediafoundation.org
. Suarchyvuotas
originalas
2017-07-04
. Nuoroda tikrinta
2017-09-15
„Wikimedia Foundation 2016 Annual Report“
annual.wikimedia.org
. Nuoroda tikrinta
2017-09-15
Wikipedia/CC news: FSF releases FDL 1.3
en:Wikipedia:You don't own Wikipedia
„Poland to Honor Wikipedia With Monument“
. ABC News. 2014-10-09. Suarchyvuotas
originalas
2014-10-11
. Nuoroda tikrinta
2017-05-18
Vikimedijos fondas
Vikipedija
MediaWiki
Vikiduomenys
Vikiteka
Vikiknygos
Vikižodynas
Vikicitatos
Vikinaujienos
Vikikelionės
Vikišaltiniai
Vikiversitetas
Vikirūšys
Meta-Wiki
Rodomas puslapis "
Kategorijos
Atnaujintini straipsniai
Vikimedijos fondo projektai
Viki
Visuotinės enciklopedijos
Vikipedija
Paslėpta kategorija:
Užrakinti
Vikipedija
Pridėti temą