Papers by Virginija Vitkiene
Meno istorija ir kritika, 2015
Santrauka. Straipsnyje siekiama problemiškai išskleisti bendruomeninių menų raidos, sampratos ir ... more Santrauka. Straipsnyje siekiama problemiškai išskleisti bendruomeninių menų raidos, sampratos ir praktikų kaitą Vakarų kultūroje XX a. pabaigoje-XXI a. pradžioje ir, remiantis Granto H. Kesterio dialoginės estetikos teorija bei šioje srityje praktikuojančių menininkės Jeanne van Heeswijk bei kūrybinės grupės "Artway of Thinking" (Stefania Mantovani ir Federica Thiene) metodikų pavyzdžiu, įvertinti Lietuvoje vykstančius bendruomeninių menų atvejus, ypač projekto "Draugiška zona" kūrybinės grupės iniciatyvas. Kesterio dialoginės estetikos, kaip giluminio, dialogu ir kūrybiniu bendradarbiavimu grįstos meninės praktikos, samprata padeda atskleisti šiandien aktualias socialaus meno formas ir kryptis. Apibendrinant Šančių mikrorajone įgyvendinamą "Draugiškos zonos" projektą, galime įžvelgti ryškų dialoginės estetikos, besiremiančios etine prieiga prie vietos gyventojų ir jiems rūpimų klausimų, kūrybinę praktiką. Vita Gelūnienė ir Edmundas Carrollas, bendradarbiaudami su žymiais bendruomeninių ir socialinių menų ekspertais, siekia taikyti dialoginius kūrybos metodus: "Artway of Thinking" bendros kūrybos metodu grįstoje diagramoje išskleista keturių etapų veiklos schema, kurioje pradedama nuo komandos narių savižinos ir vietos bei funkcijų kolektyvinėje praktikoje paskirstymu, vėliau tyrinėjamas ir stebimas kontekstas (vieta), generuojamos idėjos, veikiama bei integruojami veiklos rezultatai. Menininkai taip pat naudoja iš Heeswijk praktikos atėjusį "štabo" principą, viešojo meno projektuose sukurdami konkrečią susitikimo ir dialogo praktikų vietą (namus arba pripučiamą palapinę). Išskiriami projekto privalumai: ilgalaikiškumas ir menininkų rezidavimas teritorijoje. Ilgametis "Draugiškos zonos" projektas, susijęs su vienu mikrorajonu, leidžia išbandyti įvairius kūrybinius viešojo meno metodus, sukuria pasitikėjimo atmosferą tarp vietos gyventojų ir jų teritorijoje veikiančių meno aktyvistų. Tyrimo, stebėjimo procesas tampa nuolatine tyrėjų komandos užduotimi ir gyvenimo būdu. Pastebėti ir sunkumai bei iššūkiai: vietos bendruomenės narių pasyvumas konkrečių veiksmų atlikimui bei komunikacija su išore (spauda) ir su vietos bendruomene. Abiem atvejais toks veiklos modelis nėra suprantamas kaip savaiminis. Tad būtinas mediatorių vaidmens stiprinimas, į komandą įtraukiant viešųjų ryšių specialistus.
Laima Oržekauskienė ir naujoji tekstilės karta
Konceptualaus meno teorijos slinktys ir vieta postmodernizme
Versus aureus eBooks, 2009
Moteriškieji meno istorijos perrašymai XXI a. kuratorystės praktikoje Lietuvoje
Art History & Criticism, 2015
Santrauka. Straipsnyje siekiama problemiškai išskleisti bendruomeninių menų raidos, sampratos ir ... more Santrauka. Straipsnyje siekiama problemiškai išskleisti bendruomeninių menų raidos, sampratos ir praktikų kaitą Vakarų kultūroje XX a. pabaigoje-XXI a. pradžioje ir, remiantis Granto H. Kesterio dialoginės estetikos teorija bei šioje srityje praktikuojančių menininkės Jeanne van Heeswijk bei kūrybinės grupės "Artway of Thinking" (Stefania Mantovani ir Federica Thiene) metodikų pavyzdžiu, įvertinti Lietuvoje vykstančius bendruomeninių menų atvejus, ypač projekto "Draugiška zona" kūrybinės grupės iniciatyvas. Kesterio dialoginės estetikos, kaip giluminio, dialogu ir kūrybiniu bendradarbiavimu grįstos meninės praktikos, samprata padeda atskleisti šiandien aktualias socialaus meno formas ir kryptis. Apibendrinant Šančių mikrorajone įgyvendinamą "Draugiškos zonos" projektą, galime įžvelgti ryškų dialoginės estetikos, besiremiančios etine prieiga prie vietos gyventojų ir jiems rūpimų klausimų, kūrybinę praktiką. Vita Gelūnienė ir Edmundas Carrollas, bendradarbiaudami su žymiais bendruomeninių ir socialinių menų ekspertais, siekia taikyti dialoginius kūrybos metodus: "Artway of Thinking" bendros kūrybos metodu grįstoje diagramoje išskleista keturių etapų veiklos schema, kurioje pradedama nuo komandos narių savižinos ir vietos bei funkcijų kolektyvinėje praktikoje paskirstymu, vėliau tyrinėjamas ir stebimas kontekstas (vieta), generuojamos idėjos, veikiama bei integruojami veiklos rezultatai. Menininkai taip pat naudoja iš Heeswijk praktikos atėjusį "štabo" principą, viešojo meno projektuose sukurdami konkrečią susitikimo ir dialogo praktikų vietą (namus arba pripučiamą palapinę). Išskiriami projekto privalumai: ilgalaikiškumas ir menininkų rezidavimas teritorijoje. Ilgametis "Draugiškos zonos" projektas, susijęs su vienu mikrorajonu, leidžia išbandyti įvairius kūrybinius viešojo meno metodus, sukuria pasitikėjimo atmosferą tarp vietos gyventojų ir jų teritorijoje veikiančių meno aktyvistų. Tyrimo, stebėjimo procesas tampa nuolatine tyrėjų komandos užduotimi ir gyvenimo būdu. Pastebėti ir sunkumai bei iššūkiai: vietos bendruomenės narių pasyvumas konkrečių veiksmų atlikimui bei komunikacija su išore (spauda) ir su vietos bendruomene. Abiem atvejais toks veiklos modelis nėra suprantamas kaip savaiminis. Tad būtinas mediatorių vaidmens stiprinimas, į komandą įtraukiant viešųjų ryšių specialistus.
Santrauka. Straipsnyje siekiama problemiškai išskleisti bendruomeninių menų raidos, sampratos ir ... more Santrauka. Straipsnyje siekiama problemiškai išskleisti bendruomeninių menų raidos, sampratos ir praktikų kaitą Vakarų kultūroje XX a. pabaigoje – XXI a. pradžioje ir, remiantis Granto H. Kesterio dialoginės estetikos teorija bei šioje srityje praktikuojančių menininkės Jeanne van Heeswijk bei kūrybinės grupės " Artway of Thinking " (Stefania Mantovani ir Federica Thiene) metodikų pavyzdžiu, įvertinti Lietuvoje vykstančius bendruomeninių menų atvejus, ypač projekto " Draugiška zona " kūrybinės grupės iniciatyvas. Kesterio dialoginės estetikos, kaip giluminio, dialogu ir kūrybiniu bendradarbiavimu grįstos meninės praktikos, samprata padeda atskleisti šiandien aktualias socialaus meno formas ir kryptis. Apibendrinant Šančių mikrorajone įgyvendinamą " Draugiškos zonos " projektą, galime įžvelgti ryškų dialoginės estetikos, besiremiančios etine prieiga prie vietos gyventojų ir jiems rūpimų klausimų, kūrybinę praktiką. Vita Gelūnienė ir Edmundas Carrollas, bendradarbiaudami su žymiais bendruomeninių ir socialinių menų ekspertais, siekia taikyti dialoginius kūrybos metodus: " Artway of Thinking " bendros kūrybos metodu grįstoje diagramoje išskleista keturių etapų veiklos schema, kurioje pradedama nuo komandos narių savižinos ir vietos bei funkcijų kolektyvinėje praktikoje paskirstymu, vėliau tyrinėjamas ir stebimas kontekstas (vieta), generuojamos idėjos, veikiama bei integruojami veiklos rezultatai. Menininkai taip pat naudoja iš Heeswijk praktikos atėjusį " štabo " principą, viešojo meno projektuose sukurdami konkrečią susitikimo ir dialogo praktikų vietą (namus arba pripučiamą palapinę). Išskiriami projekto privalumai: ilgalaikiškumas ir menininkų rezidavimas teritorijoje. Ilgametis " Draugiškos zonos " projektas, susijęs su vienu mikrorajonu, leidžia išbandyti įvairius kūrybinius viešojo meno metodus, sukuria pasitikėjimo atmosferą tarp vietos gyventojų ir jų teritorijoje veikiančių meno aktyvistų. Tyrimo, stebėjimo procesas tampa nuolatine tyrėjų komandos užduotimi ir gyvenimo būdu. Pastebėti ir sunkumai bei iššūkiai: vietos bendruomenės narių pasyvumas konkrečių veiksmų atlikimui bei komunikacija su išore (spauda) ir su vietos bendruomene. Abiem atvejais toks veiklos modelis nėra suprantamas kaip savaiminis. Tad būtinas mediatorių vaidmens stiprinimas, į komandą įtraukiant viešųjų ryšių specialistus.
Tekstilės menininkės Laimos Oržekauskienės vaidmuo Kauno ir Lietuvos meniniame lauke yra esmiškai... more Tekstilės menininkės Laimos Oržekauskienės vaidmuo Kauno ir Lietuvos meniniame lauke yra esmiškai svarbus. Ji nuo XX a. 9 deš. pabaigos Kauno dailės institute ėmė diegti tekstilės kaip vaizduojamojo meno, sprendžiančio vėlyvojo modernizmo, konceptualizmo, o vėliau -šiuolaikinio aktualaus meno klausimus ir problemas. Įtaigaus tikėjimo meno paskirtimi ir galia suartinti žmones per estetines patirtis ir angažuotumo palaikyti kritinio diskurso atmosferą ugdymo proceso metu dėka Oržekauskienė per dvidešimt penkerius meninės ir pedagoginės veiklos metus pati subrendo kaip unikali menininkė, aktualizuojanti [moters] tapatumo, lyčių konfliktų, sakralumo ir sekuliarumo sankirtų klausimus. Jos austuose cikluose itin savitaiper moters prigimties sakralizavimą -skleidžiasi feminizmo idėjos. Laimos Oržekauskienės ugdymo principų dėka Kauno tekstilės katedros absolventės -Almyra Bartkevičiūtė-Weigel, Vita Gelūnienė, Lina Jonikė, Inga Likšaitė, Loreta Švaikauskienė, Monika Žaltauskaitė-Grašienė, Bronė Neverdauskienė ir kitos -tapo ryškiomis šiuolaikinio meno lauko dalyvėmis, per savo kūrybą aktualizuojančiomis atskirties, stereotipų temas, įvaizdinančiomis simuliakrinio pasaulio, kūno be organų teorijas, pasitelkiančiomis reliacinės estetikos, postprodukcijos ar bendruomeninių menų principus meniniams projektams realizuoti. Konceptualios tekstilės, arba tekstilės išplėstame lauke, ašis Lietuvos ir Europos kontekste sukasi apie minėtas menininkes ir jas vienijantį židinį VDA KDF Tekstilės katedrą. REIKŠMINIAI ŽODŽIAI: meninė tekstilė, konceptualioji tekstilė, aktualus menas, naujoji tekstilės karta. Laima Oržekauskienė (g. 1959) kaip viena pagrindinių Lietuvos meninės tekstilės lauko dalyvių Lietuvos dailėje iškilo XX a. 9 deš. pabaigoje -10 deš. -laikotarpiu, kuris dar nėra išsamiai tyrinėtas ir aprašytas tekstilės raida besidominčių menotyrininkų. 1994 m.
Books by Virginija Vitkiene
This catalogue finalises Networked Encounters, a two-year (2015–2016) series of cultural events a... more This catalogue finalises Networked Encounters, a two-year (2015–2016) series of cultural events and publications, which included the 10th Kaunas Biennial. Different sections of the programme were created and presented in Lithuania and other countries by partners from Italy (Arte&Arte), Croatia (LAB 852), the United Kingdom (Crafts Council). The idea to publish the fourth catalogue of the project introducing interventions of the Networked Encounters, funded by the EU programme Creative Europe, into post-industrial spaces was born the moment we opened the doors to the derelict textile factories in Kaunas and their former glory. The spaces magnetised, stoked our imagination and inspired new, previous unplanned works. All of the works of the series presented in the Kaunas factories were created during the project implementation and were closely tied to the history of Drobė factory and the Synthetic Yarn Factory and their impact on urbanisation, economy and morale during the Soviet period of industrial prosperity, as well as to their significance in the context of the modern city. This publication also speaks about the activities of the project’s partner LAB 852 in the town of Jelsa on a small Hvar Island in Croatia in the summer of 2016. Our partners organised an intervention of audiovisual installations and community arts in the former Dalmacijavino winery, which has suffered a fate similar to that of the Lithuanian textile factories in which the bankrupt company was sold and resold.
UDK 7.036(064)
The tension between the locality of the region and the globality of the art world remains a key a... more The tension between the locality of the region and the globality of the art world remains a key aspect of contemporary art biennials. In order to once again reflect on the phenomenon of global culture, this publication dedicated to the 10th Kaunas Biennial presents articles and interviews from Lithuanian and international art historians, curators and culture managers analysing the paradox of locality vs. globality in the history of the phenomenon of biennials. Most of the texts draw on cases studies to look for answers to the questions: can or should biennials become experimental platforms reconsidering relationships between locality and globality? Can they get involved in an active dialogue with the local cultural field and at the same time reassess their goals? Can they have long-term impact on local art scenes and local communities? Can they avoid superficial recycling of cultural values and serve as public forums for local communities? And, finally, what is the future of glocal biennials?
Contains an introductory text by Nicolas Bourriaud.
ISBN 978-609-95548-5-3
In a globalized and di... more Contains an introductory text by Nicolas Bourriaud.
ISBN 978-609-95548-5-3
In a globalized and digitalized world, how does art deal with transportation, real time communication? What is the current shape of the presence/absence dialectics? How do artists present absent realities? “Move bits, not atoms”, said the web activist Nicholas Negroponte in the 1990s. The way artists embroider stories in a mixture of fictions and social reality, inhabiting the interstices between the real, the illusion, the image and its interpretations, seems to connect to the ambitions of the 18th century’s “fantasmagorists” — their will to include the viewer into total environments that recall our installations, the way they combined scientific ambitions, esoteric knowledge and spectacular practice. As a metaphor, Threads also stresses the parallels between today’s art and the spectacle of fantasmagory, focusing on the similarities with this proto-movie theatre both in terms of techniques and intellectual issues, and leads the way to another possible history of art, where feature films and installations would share a common ancestor.
Nicolas Bourriaud
UDK 7.038(474.5)(064)
The catalogue of the 10th Kaunas Biennial covers the rich programme of contemporary art exhibitio... more The catalogue of the 10th Kaunas Biennial covers the rich programme of contemporary art exhibitions, residencies, studies, workshops, live sound and electronic shows as well as educational events for persons of all ages and interests. The Kaunas Biennial 2015 under the title “Networked” initiates and analyses connections, encounters, confrontations and forms of [post] communication caused by art. The artistic director of the project is Virginija Vitkienė, Doctor of art criticism, while the author of the main exhibition Threads: A Fantasmagoria about Distance is curator and writer Nicolas Bourriaud.
Catalogue of 8th international Kaunas Biennial. Part III - FORWARD
Editor and author of introduct... more Catalogue of 8th international Kaunas Biennial. Part III - FORWARD
Editor and author of introductory text.
Catalogue of 8th international Kaunas Biennial. PART II
Editor and author of introductory text.
Catalogue of 8th international Kaunas Biennial.
Editor and author of introductory text. PART I ... more Catalogue of 8th international Kaunas Biennial.
Editor and author of introductory text. PART I - REWIND
Editor and author of several texts.
Editor and author of 5 articles in the pages: 16-18; 24-26; 56;79-83.
A catalogue analyses exampl... more Editor and author of 5 articles in the pages: 16-18; 24-26; 56;79-83.
A catalogue analyses examples of contemporary Lithuanian textile art.
Editor and author of introductory text.
Editor and author of introductory text.
Uploads
Papers by Virginija Vitkiene
Books by Virginija Vitkiene
UDK 7.036(064)
ISBN 978-609-95548-5-3
In a globalized and digitalized world, how does art deal with transportation, real time communication? What is the current shape of the presence/absence dialectics? How do artists present absent realities? “Move bits, not atoms”, said the web activist Nicholas Negroponte in the 1990s. The way artists embroider stories in a mixture of fictions and social reality, inhabiting the interstices between the real, the illusion, the image and its interpretations, seems to connect to the ambitions of the 18th century’s “fantasmagorists” — their will to include the viewer into total environments that recall our installations, the way they combined scientific ambitions, esoteric knowledge and spectacular practice. As a metaphor, Threads also stresses the parallels between today’s art and the spectacle of fantasmagory, focusing on the similarities with this proto-movie theatre both in terms of techniques and intellectual issues, and leads the way to another possible history of art, where feature films and installations would share a common ancestor.
Nicolas Bourriaud
UDK 7.038(474.5)(064)
Editor and author of introductory text.
Editor and author of introductory text. PART I - REWIND
A catalogue analyses examples of contemporary Lithuanian textile art.